Tarptautinis Vilniaus oro uostas
Vilniaus tarptautinis oro uostas kažkodėl vis vadinasi tarptautiniu, nes nuo sovietmečio vis dar įsivaizduoja, kad priimti užsienio lėktuvus ar leisti lėktuvus į užsienį - ypatinga esą privilegija, nors išties tą gali visiškai kiekvienas oro uostas, netgi ir koks nors Pašikniškėse esantis.
Sako senos kalbos, kad po Algirdo Brazausko mirties Vilniaus oro uostą norėta pavadinti Brazausko vardu, ale kažkaip tai ar tai oro uostas to vardo sau neišsiprašė, ar tai kažkaip to vardo išvengė, ar tai paties Brazausko giminėms pasirodė tai kažkaip ne lygis. Tai gal ir gerai, nes būtų kaip Brazausko mauzoliejus.
Taip pat Vilniaus oro uostas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje garsėja savo unikaliu išplanavimu, kuris turi tiesiog bybio formą, simbolizuojančią to paties oro uosto patogumus. Sako, kad tasai išplanavimas susijęs su kažkaip oro uosto viduje nukreipinėjamais keleivių ir transporto srautais...
Pipedija didžiuojasi Vilniaus oro uostu - jis pats geriausias ir kliūna tiktai niekadėjams!
Vilniaus oro uostas - Lietuvos pasididžiavimas!
Bendrai tai Vilniaus oro uostas pasižymi kraštutinai pripainiotais koridoriais, pakankamai nykiu Business lounge, neįtikėtinai klaikiais džiovintuvais, įrengtais tualetų kranuose ir taškančiais į visas puses purviną vandenį, o taip pat krūva visokių kitokių nesąmonių. Dar, be viso kito, ir neįtikėtinu lėtumu dirbančiais ir visiškai nemandagiais pareigūnais, kurie tikrina pasus tų, kas atvyko ne iš Šengeno zonos.
O dar Vilniaus oro uostas pasižymi absurdiškomis maisto kainomis, kurios yra labai didelės, netgi lyginant su kokiais nors Šveicarijos oro uostais, nes pastaruosiuose aiškiai pigiau. Bet žmonės gi žino - nori laukti, neturi ką veikti - niekur nesidėsi, sumokėsi už kavos puodelį tiek, kiek kitur sumokėtum už ištisus pietus!
Ir žinoma, neabejotinai seniausia ir ryškausia oro uosto problema - tai dušmanai, prakeiktieji taksistai, kurie susibūrę laukia, kada jiems į nagus paklius apsižioplinęs užsienietis. Tąjį paskui nudrožia - už 7km iki miesto centro gali paimti pusšimtį eurų, o gal ir daugiau, nors paprastas pigus taksi iš Žaliųjų ežerų firmos tekainuotų vos kokius 3-4 eurus. Vienok oro uosto vadovybei anei nei už ką nesutinka imtis anei jokių beiksmų, kad tie dušmanai būtų pašalinti. Tai paskui gandai jau ima kalbėti, kad čia ne šiaip sau, o tik todėl, kad dušmanai daug pinigų turi... Tai jau todėl kad... Tai va.
Susisiekimas su oro uostu pasidarė prastas po to, kai anoks Artūras Zuokas išnaikino Vilniuje mikriukus, tai nepaprastai dažnai kursavęs ir visiems baisiai patogus 15 mikriukas dingo, o pasiliko lėtas, kažkur iki stoties tevažiuojantis kažkoksai autobusas, kurį visi prakeikė.
Kai Vilniaus oro uostas buvo užsidaręs remontui ir išsikėlęs į Kauną, tai visiems buvo aiškiai geriau.
Vilniaus oro uostas ir balionų karas
Kaip paaiškėjo 2025 metais, Vilniaus oro uostas tapo puikiausiu taikiniu Belarusijos režimui - Lukašenka nurodė savo KGB, kad anie pakontroliuotų ir padėtų visokiems kontrabandininkams leisti balionus su kontrabandinėmis cigaretėmis. Taip ir prasidėjo balionų karas.
Kaip paskui buvo susigaudyta - visos tos cigaretės tebuvo priedanga, kad būtų galima sakyti, kad čia kontrabandininkai patys kažkaip susiplanuoja ir į Vilnių tuos balionus leidžia. Tikimybė balioną prarasti kontrabandininkams per daug didelė, o ir surasti tuos balionus sunku, ir visada būna nemaža tikimybė, kad ten tave policija pagaus. Čia jau nekalbant apie tai, kad baliono kaina nėra labai jau maža.
Gi kai cigaretes tiekia Belarusijos KGB, tai cigarečių kaina nukrenta iki nulio, o kontrabandininkai mielai jų ieško, dalyvaudami šitame biznyje. O balionai leidžiami kaip tik tokiu oru ir pagal tokį vėją, kad atskristų į Vilniaus oro uostą. Ir kasdien taip paleidžiamos dešimtys tų balionų arba dar daugiau.
Tik vat Vilniaus oro uostui nepatogu - nes turi vis sustabdyti savo darbą.