Lietuviai

Bent dalis šiame straipsnyje išdėstytos faktinės medžiagos kelia abejones, o jei tiksliau - panašu į šyvos kumelės sapną. Įtariame, kad čia tik gandai apie alternatyvią realybę, su šiuo pasauliu (aprašomais faktais, įvykiais, daiktais ir žmonėmis) neturintys nieko bendra. Todėl paskelbtas paneigimas, kuris viską neigia. Konkrečias pastabas skaitykite straipsnio aptarime. Ir nepamirškite - jei turite teisingesnių faktų, galite juos čia pat pataisyti ir papildyti tinkamais faktais!

Štai šitaip lietuvius mato įvairūs užsieniečiai, prisimindami krizę ir šiaip visokias mūsiškas realijas, pačių mūsų suprantamas, kaip tylų, romų ir mąslų tautinį charakterį

Lietuviai - o kas gi nežino mūsuose, kas tie lietuviai yra? Panašu, kad niekas. Anokie Mokslinčiai siūlo panagrinėti, kas tas yra Lietuvio genas, o kiti sako, kad čia viso ko priežastis - tai lietuvių kalba, kuri keista ir nelabai suprantama savo tokiais žodžiais, kaip kad "pasikiškiakopūsteliaudavome", rodančiais į keistą mąstymo būdą...

Lietuvis lietuviui lietuvis

Lietuvis lietuviui lietuvis - (rytinių tautų proletariatiniame žargone dažnai vadinami labusiata) taip kartais sakoma. Tai dažnas lietuvis šitai supranta, kad lietuvis lietuviui gerklę perkąstų. O užsieniečiai tai supranta, kaip nenormalų patriotizmą ir nacionalizmą, kur nei nosies kišt neverta. Dažnas kitos tautos atstovas su giliu pavydu kalba, kad tokio vieningumo, kaip lietuviai, neturi jokia kita Europos tauta.

Paradoksas išties primena žydus - apie šiuos kitos tautos irgi taip šneka, esą žydai vieni kitus taip palaiko, jog kitatautis neturi jokių galimybių įsikišt į jų reikalus. Bet patys žydai dar nuo Šolom Aleichemo ir senesnių laikų kalba, kad niekas taip žydų neapgaudinėja ir neskriaudžia, kaip savi - kiti žydai. Irgi, matyt, paradoksas toks pat. O ir nenuostabu - Vilnius ne veltui šimtus metų buvo vadinamas Šiaurės Jeruzale - iki pat XXa. vidurio jis buvo pasaulinė žydų kultūros sostinė.

Filosofiškai ir giliai žvelgdami, galim suprasti, kad toks požiūris į savo tautiečius - tėra gilaus tarpusavio palaikymo apraiška: svetimas nuskriaustų - suprastum, o kai nuskriaudžia savas, lietuvis - šitai šimteriopai skaudžiau. Todėl ir pykstam baisiai. Užsieniečiai gi į mus žvelgia iš šalies, matydami žymiai tikresnį vaizdą. O ir mes patys gi žinom, kad esame švogerių kraštas - štai jums ir paaiškinimas.

Kartais apie lietuvius sakoma

Kartais humoristiškai sakoma, kad lietuviai - tai:

• Kažkuo panaši į pigmėjus ir maorius tautelė, kurios vienas iš mėgiamiausių pomėgių - kanibalizmas, kitaip dar vadinamas - savo kaimynų valgymas.
• Posakio "Lietuva - lietuviams" kilmė irgi kilusi iš lietuvių pomėgio valgyt viens kitą - kitos tautos ne tokios skanios, o ir nesileidžia valgomos.
• Vienas išskirtinių lietuvių bruožų - nuoširdžiai džiaugtis, kai dega kaimyno tvartas... ir dar nuoširdžiau džiaugtis, pačiam padegus...

Apie lituanų būdą iš kitos pusės

Neva gyvenat Lietuvoje, o nieko nieko nesuprantate kaip mąsto ir elgiasi lietuviai. Pirma, lituanams gyvenimas nėra teatras, todėl čia retai išvysite priklijuotas nenuoširdžias pietietiškas šypsenas. Antra, kokiems žydams labai svarbus teisingumo jausmas, perraugantis į kraštutinį pavidalą po kuriuo plačiai tarpsta pavydo jausmas ir daug kitų negerovių. Kiti - gojai - negudrūs žmonės žydams mažai rūpi. Galvoja tik apie save ir savo turtus. Lietuvės moterys žinoma nėra dėkingos, kad žydai išmokė lietuvius vyrus gerti degtinę. Žydams būdingas ir sąžinės jausmas, tik to per maža, ypač, bendraujant su Auropiečiais. Sąžininga ir teisinga to per maža. Lietuviui labai svarbu dar, kad nebūtų ir gėda. Apie visokius garbės klausimus per anksti čia rašinėti. Visokiems nepritapėliams gali nepatikti lietuviškas perdėtas savęs juodinimas, siekiant pačius save išbalinti. Visada taip: kokie balti nebūtume, galime būti dar baltesni. Kai tuo tarpu apie žydus sakoma patys muša, patys rėkia - irgi savotiška auklėjimo priemonė, kuri auropiečiams gali visai nepatikti. Trečia, lietuviai džiaugiausi, kad juos šį kartą aplenkė Dievo bausmė ir jų pačių tvartai nesudegė. Lietuviai nėra kokie liguisti pavyduoliai ir supranta, kas yra sveikas pavydas - tai toks jausmas, kuris priverstų pačius pasistengti ir patiems pasigerinti savo gerbuvį dar labiau. Iš žydo reiktų ne atimti jo batus, o pačiam nusipirkti ar pasigaminti arba toliau vaikščioti su savo naginėmis. Nors patiems lituanams labai nepatinka, kai kas jiems pavydi gardesnio kąsnelio. Jei kas valgydamas pradeda žagsėti, bet kuris lituanas skubiai prisipažins, kad nepavydėjo ir žagsulio bus kaip nebuvę. Ketvirta, derybos gėdingas ir kvailas laiko gaišimas. Jei kaina bus per aukšta, kitą kartą lituano galite ir nebesulaukti.

Lietuviai turi kuo didžiuotis!

• O vieną kartą buvo toks "Baltijos kelias", tai tada ne tik Lietuviai, bet ir Latviai su Estais demonstravo savo vienybę;
• Dar labai gražiai Krepšinis sekasi kartais lošti, o ir šiaip tauta su savo prikolais:)

Ir dar

Lietuvių tauta jau ne pirmą dešimtmetį pirmauja pagal savižudybes visose įmanomose kategorijose - ir Europoje, ir Pasaulyje.

Lietuviai gyvena Lietuvoje. Dar gerokai išsibarstę po visokias Ispanijas, Airijas ir Didž.Britaniją - ten mėgsta važinėt dešine kelio puse, taip kraupindami britų džentelmenus.