Šuns širdis

Šuns širdis - toksai gan garsus rusiškas kino filmas, gal ne tiek geras ir suprantamas šiais laikais, kiek užkabinęs senų laikų sovietmečio realijas. Pastatytas buvo pagal Michailo Bulgakovo knygą, kuri irgi taip pat vadinosi. Filmą 1988 metais pastatė toks rusų režisierius Vladimiras Bortko, kuris šiaip tai oficialus Rusijoje veikiančios komunistų partijos narys, ir prie Vladimiro Putino dar sugebėjo ir parlamento (Dūmos) deputatu tapti.

Vienok filmas, kad ir komuniagos sukurtas, visai neblogai pajuokė tas realias SSRS realijas, dėl kurių savo laiku ir pati Michailo Bulgakovo knyga buvo uždrausta. Kai filmas buvo išleistas 1988 metais, tai visi suprato, kad dar 2-3 metais anksčiau ir režisierius, ir pagrindiniai aktoriai, ir tie, kas filmą per TV parodė, už visą šitai būtų buvę išsyk suimti KGB, o tada keliavę tiesiai į kalėjimą arba durnyną.

Filmo siužetas

Siužetas paprastas - apie 192x metus, kai dar tik tik buvo įsigalėjusi bolševikų valdžia, Maskvoje gyveno toksai gydytojas, vardu Filipas Preobraženskis. Tas kartą sugalvojo paeksperimentuoti su visokių organų persodinimu. Tai įsiviliojo tokį valkataujantį šunį Šariką ir persodino jam kokio tai numirusio alkoholiko kiaušinius ir hipofizę. Kaip rezultatas, šunio kūnas pradėjo po truputį keistis ir jis transformavosi į žmogų. Taip gautas naujažmogis gavo vardą - Poligrafas Šarikovas.

Gan greitai Poligrafas Šarikovas ėmė elgtis vis bjauriau ir bjauriau - pradėjo girtuokliauti, keiktis, elgtis agresyviai, o galų gale įsirašė į kokią tai kompartiją ar tai komsomolą pas kokį tai visiškai durną komunistą Švonderį, o tada jau išvis įsisiautėjo - pradėjo gaudyti ir žudyt benames kates ir net kovoti prieš patį profesorių.

Viskas baigėsi tuo, kad profesorius išoperavo tą Šarikovą atgal ir vėl pavertė šuniu. Tai tas šuo vėl pasidarė visai normalus ir padoriai besielgiantis.

Tai čia tas filmas, kai buvo išleistas 1988 metais, tai tapo tokiu žiauriu kirčiu per visą sovietinio režimo įvaizdį, kad tokie žodžiai, kaip "šarikovas" ir "švonderis" tapo bendriniais žodžiais, reiškiančiais visiškus komunistinius nuokrušas.

Bendrai tai filmas turi geroką istorinę vertę kaip ryški sovietinio režimo satyra, o kartu ir simbolis, nors ir nėra kažkoks stebuklingas. Vertas peržiūrėjimo dėl kultūrinio išprusimo, norint suprasti rusišką kultūrą.

Filmas "Šuns širdis" nufilmuotas buvo nespalvotai, nors buvo jau 1988 metai ir pasaulis jau daugybę metų žinojo spalvotą kiną - Technicolor juostos pirmam pilnametražiam filmui buvo panaudotos dar 1935. Tiesiog sovietinėje sistemoje buvo tiek prastai su kino juostų tiekimu, kad filmui nerado spalvotos juostos net po to, kai spalvotas kinas jau 50 metų visur buvo įprastas. Dabar šitai atrodo kaip visiškas absurdas, bet tai tokios buvo sovietinės realijos.

Vertinimas pagal Pipcinema

Pagal Pipcinema filmą įvertinti galime štai šitaip:

• Istorija: - 4/5 - realiai tai vienas iš tipinių, nuvalkiotų XIXa. siužetų, nors šiais laikais atrodantis gal ir visai įdomiai
• Vietovė/efektai: - 2/5 - galima būtų duoti ir vieną ar nulį balų, nu bet stengėsi kažkaip net su nespalvotu filmavimu išsisukt
• Režisūra: - 4/5 - dabar žiūrint, tai gal ir ne stebuklas, bet matėm ir smarkiai blogesnių filmų
• Vaidyba: - 4/5 - nors vaidyba daug kur šiaip sau, vietomis visgi yra tų neblogų momentų

Realiai tai didesnė dalis balų čia skiriama tiesiog už istorinį filmo kontekstą, nes jei dabar būtų panašiai kažkas sukurta, tai jokių ketvertukų nesusilauktų, visur būtų trejetai ar netgi mažiau.

Galutinis vertinimas: 14/20, verta pažiūrėti, norint suprasti ir šiaip komunistus, ir tą periodą, kai SSRS pradėjo braškėti, ir kai viešai pasirodė tokios satyros, ir už jas jau nebesodindavo į kalėjimus.