Hermis Trismegistas

Klasikinė Visatą sudarančių elementų ir jų savybių schema, kuri buvo pagrindas chemijos ir fizikos dėsnių suvokimui, kilo iš hermetizmo. Dabar šitą schemą naudoja intelektualesnių maginio tipo geimų kūrėjai, kai bando kokius nors mistinius Visatos elementus pavaizduoti. Gi durnesni tuo tarpu išrasdinėja tuos elementus patys, tai tada kažkodėl jiems nesigauna.

Hermis Trismegistas arba lotynų kalba Hermes Trismegistus - tai tokia kaip ir dievybė, žinoma iš Senovės Graikijos laikų.

Kaip gaunasi atsekti šiais laikais, Hermio Trismegisto figūra galėjo rastis apie 300 metus prieš mūsų erą, kai Senovės Graikija buvo gerai išsiplėtusi ir smarkiai bendravo su Senovės Egiptu. Tenykštė dievo Thoto figūra buvo susieta su Hermio figūra, o kai abiejų dievybių garbintojai buvo prekeiviai ir keliautojai, tai gavosi gan paskira, savaime auganti religija, kuri išaugo iš įprasto Senovės graikų dievų panteono ribų.

Ilgainiui Hermio Trismegisto tikėjimas įgavo ir šventąsias knygas, pavadintas Hermetika, kurių autoriumi Hermis Trismegistas ir buvo vadinamas. Realiai gi tos knygos, kaip nustatyta šiais laikais, buvo daugiau kratinys įvairių straipsnių, parašytų labai skirtingais periodais - dalis dar Senovės Graikijoje, kai kiti - jau Viduramžiais.

Bendrai Hermis Trismegistas bei jojo tikėjimas buvo siejamas su visokia slapta išmintimi, o taip pat padėjo pagrindus alchemijai bei ankstyvąjai medicinai, t.y., buvo pirmoji tokia religija, kurios veikėjai darė dar ir mokslinius eksperimentus.

Dėl visokio slapto žinojimo ir panašių reikalų, Hermio Trismegisto mokymai buvo labai stipriai persimaišę su kai kuriomis gnosticizmo šakomis. Kitą vertus, dalis hermetizmo aiškintojų stengdavosi išvengti bet kokių sąsajų su religija, tai vengdavo ir gnostikų, nes šieji labai buvo linkę veltis į visokias neaiškias religines teorijas, kurios Viduramžiais neretai baigdavosi sudeginimu ant laužo.

Kadangi hermetizmas pats atvirai nevaizdavo religijos, o pats Hermis Trismegistas raštuose ir aiškinimuose būdavo dažnai vaizduojamas tiesiog kaip kažkoksai senovės išminčius, tai ir hermetizmas didele dalimi sugebėjo išvengti religinio persekiojimo viduramžiais, ateidamas ir iki vėlyvesniųjų laikų.

Hermis Trismegistas, alchemija ir semiotika

Naujaisiais laikais Hermis Trismegistas dar žinomas, kaip semiotikos pradininkas, nes būtent jis pirmas simboliškai aprašė Greimo kvadratą, kaip keturių Visatos elementų visumą:

• Ugnis, kuri yra karšta ir sausa
• Vanduo, kuris yra šaltas ir drėgnas
• Oras, kuris yra karštas ir drėgnas
• Žemės, kurios yra šaltos ir sausos

Kad būtų aiškiau įsivaizduoti, tai gaudavosi štai tokia lentelė, kurioje viskas buvo surašyta. Ir pagal tą lentelę gaudavosi visokios alchemijos transformacijos - pvz., jei orą atšaldysi, tai gausis vanduo (nusės garai), o jei ugnį užgesinsi - tai gausis žemės (pelenai). Arba jei pakaitinsi vandenį, tai gausis oras (garai), o jei kokias žemes gerai pakaitinsi - tai jos pradės šviesti (gausis ugnis). Štai pagal tokio tipo transformacijas su visokiais papildomais pagudravimais gaudavosi daryti įvairią alchemiją.

Hermetizmo elementai

	Sausas	Drėgnas
Karštas	Ugnis	Oras
Šaltas	Žemė	Vanduo

Šitas Hermio kvadratas labai gerai demonstruoja priešingų ir nesuderinamų savybių santykį kvadrate, taip kad kai XXa. toksai Algirdas Julius Greimas ėmėsi iš pačių pagrindų nagrinėti kalbos savybių, tai atrado, kad būtent Hermio Trismegisto raštuose visokie prasmės reikalai buvo detaliausiai ir nuosekliausiai išnagrinėti. Apibendrinęs ir suabstraktinęs tą Visatos elementų kvadrantą, Greimas ir gavo savo magišką Greimo kvadratą, katras kartu su keliomis aksiomomis ir apibrėžtimis, dabar yra visos semiotikos pagrindas.