Algirdas Julius Greimas
Algirdas Julius Greimas - taigi pats garsiausias ir žymiausias visų laikų lietuvių kilmės mokslininkas, koksai tik yra kada nors buvęs. Beveik pats vienas, visai kukliai ėmė ir sukūrė šiuolaikinę kalbos teoriją, kurioje paaiškino praktiškai viską nuo bazinių kalbos dalių iki sudėtingų tekstų. Tai dabar šita teorija yra žinoma kaip semiotika, nors patsai Greimas dar sakydavo, kad čia tokia struktūrinė semantika besanti.
Pagal Algirdą Julių Greimą, bet kuri natūrali žmonių kalba veikia panašiai, kaip ir bet kokia programavimo kalba: mes visada turime tam tikrą programą, kurią galime įvardinti kaip naratyvą, t.y., užrašomąją programos dalį, o taip pat turime smegenų procesą, kuris analogiškas kompiuterinės programos vykdymo procesui - ir jis gali būti įvardinamas kaip diskursas. Skirtumas tarp naratyvo ir diskurso daugeliui sunkokai suprantamas, bet čia galim pasakyt, kad vienas diskursas gali turėti daug įvairių būsenų (naratyvų), o iš pavienio naratyvo galima sukurti nemažai įvairių procesų (diskursų).
Gi tuo tarpu ta visa aplinka, kurioje tie diskursai vyksta, gali būti įvardinama kaip paradigma, kas programuotojo požiūriu reikštų bendrai sistemos nustatymus, globalius kintamuosius ir kitus diskursui prieinamus parametrus.
Kaip toliau galim suprasti, visas diskursas vyksta kaip seka loginių, aritmetinių ar kitų operacijų, kurios manipuliuoja kinamaisiais. Gi kintamieji (tekste tai gali būti, pvz., personažai ar tų personažų savybės) - tai yra tam tikros ženklais (kintamųjų pavadinimais) pažymėtos reikšmės, kurių galimybinę logiką nustato prasmė, t.y., tos reikšmės potenciali, įmanomai galima aibė (programavimo požiūriu tai būtų duomenų tipas).
Gal ryškiausiai žinomas yra Greimo išgalvotas Greimo kvadratas, kuriame yra nagrinėjami visokių nesuderinamumų bei suderinamumų santykiai visokiuose tekstuose. Tai tas kvadratas leidžia atkurti trūkstamas tekstų ar naratyvų dalis, o taip pat aiškiai išsiaiškinti, kas ten ką išties bandė pasakyti.
Kitą vertus, puikiai žinomos ir kelios kitos Greimo išskirtos, nors gal ir iki jo kažkiek nagrinėtos trejybės:
- Semiotinė trejybė, susidedanti iš prasmės, reikšmės ir ženklo - leidžianti natūralioje kalboje natūraliai realizuoti tą loginę mechaniką, kuri egzistuoja programavimo kalbose
- Pasakojimo trejybė, kurios esmė yra tai, kad bet kuris pilnavertis pasakojimas yra iš trijų dalių - esamos situacijos deklaravimas, atliekami veiksmai ir galutinės situacijos apibrėžimas
- Komunikacinė trejybė - kad visada yra pranešimo siuntėjas, pats pranešimas ir pranešimo gavėjas
Tai štai tokių ir kitų dalykų prikūręs, Algirdas Julius Greimas tapo ir daugelio pirmųjų Dirbtinio Intelekto projektų dalyviu, iš kurių paskui parsinešė ir daug matematinio požiūrio,