Tipiniai antipsichotikai

03:25, 4 gruodžio 2012 versija, sukurta Balalaikų draugė (Aptarimas | indėlis)
(skirt) ← Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija → (skirt)
 Star of life.png  Čia nėra informacija gydymui. Jei norite gydytis pats, tai pirma pasikonsultuokit su kokiu nors mediku, vaistininku ar bent jau psichiatru, nes savigyda neretai baigiasi mirtimi. Taip kad Pipedija atsiriboja nuo jūsų nemokšiškumo beigi neišmanymo, tegul ir pateikdama tam tikrą menamai medicinišką ir pseudomedicininę informaciją arba jos alternatyvas, įskaitant ir visai jau kliedesius, kurių geriau jau jūs neklausykit...
Konkrečias pastabas skaitykite diskusijose. Ir nepamirškite - jei turite teisingesnių faktų, galite juos čia pat pataisyti!

Tipiniai antipsichotikai arba pirmos kartos neuroleptikai - tai tie patys tradiciniai neuroleptikai, kuriais ir dabar visur gydo. Kadaise pradžia buvo nuo tokio aminazino, kuris visiškai legendinis, tai tasai paskui ir buvo pavadintas tipiniu neuroleptiku.

Tai kai aminazinas buvo tipinis, tai paskui atsirado haloperidolis, kuris ir buvo pradėtas skleisti, kaip antros kartos neuroleptikas. Tai paskui atsirado dar kitokių neuroleptikų, kurie vis būdavo vadinami kokiais nors labiau antros kartos neuroleptikais, negu pirmos kartos neuroleptikai. O visi ankstesni neuroleptikai vis būdavo imami vadinti pirmos kartos neuroleptikais. Taip kad kuo toliau, tuo vis labiau neuroleptikai atipiniai.

Čia dar galim pasakyti, kad visokie fenotiazinai tai paprastai visada dabar jau priskiriami tipiniams neuroleptikams. Ir haloperidolis dabar irgi jau vadinasi tipinis antipsichotikas. Ir netgi orapas irgi jau yra vadinamas tipiniu.


Kenksmingas antipsichotinių vaistų poveikis

Tai kadangi aminazinas sukeldavo krūvas visokių klaikių pasekmių, kaip kad visiškas galvos svaigimas, kur pacientai svirduliuodavo ir griuvinėdavo, lyg jiems žemė blaškytųsi iš po kojų, o dar ir šiaip sąmonės praradimai būdavo, o dar ir kaustymas visoks pareidavo, kur mėšlungis sutraukdavo taip, kad maža nepasirodytų, o dar ir visokia drebligė, o dar vėlesnėse stadijose ir neramios kojos, o paskui ir pilnavertė lėtinė diskinezija, o kur dar ragenos sudrumstimas su apakimais visokiais, o dar infarktai ir šiaip numirimai nuo širdies ligų, o dar kepenų cirozė, o dar suirę inkstai, o dar neuroleptinis maligninis sindromas, o dar ir taip toliau, ir taip toliau.

Čia negalvokit, kad gasdinam, nes jei paskaitytumėt kokioj medicininėj knygoj visą sąrašą tų pašalinių reiškinių, tai žinokit, kad jis maždaug puslapį gali užimt. O jei kokį suriestą nuo aminazino pacientą pamatytumėt gyvai, tai ištiktų jus isterikos, jei tik žinotumėt, kaip tas žmogus iki tol atrodė, pakol buvo normalus. Tai vat todėl ir gavosi paskui, kad aminazinui pradėta imt ieškoti visokių pakaitalų, kurie veiktų smarkiau, o kenktų mažiau.


Atipiniai antipsichotikai

Tai štai taip atsirado atipiniai antipsichotikai. Tik vat su tuo čia irgi įdomumas vienas: dauguma kenksmingų poveikių yra tiesiogiai proporcingi neuroleptiko poveikiui smegenims. Taip kad koks ten neuroleptikas bebūtų, tai visvien maždaug panašus gaunasi pagal kenksmingumą, jei poveikis tas pats - ir visokios drebligės panašiai, ir neuroleptinis maligninis sindromas, ir visokia ten tardyvinė diskinezija, ir kiti malonumai.

Taip kad išties tai čia tiesiog farmacijos vertelgos taip biznį suka, mat ilgainiui brangūs ir nauji vaistai pasidaro generiniais vaistais, o tai šitokie jau būna pigūs. Todėl farmacijos kompanijos labai nori įvesti vis naujus vaistus. Taip ir sugalvojo jų marketingas, kad reikia išrast kažkokius atipinius neuroleptikus.

Čia jei labai norit suprast kažką ir nesuprantat, nes jums čia per sudėtingai, tai čia paprastai mes pasakysim: aminazinas jums irgi padėtų taip pat, kaip ir bet kokie visokie patys brangiausi ir naujausi neuroleptikai. Nors būna gal ir išimčių. Bet mes tokių pakolei kas nežinom, nes aminazinas padeda nuo visko.