Francas Kafka

Kokia tai protestuotoja siūlo sunaikinti civilizaciją, paskirdama Kafką į JAV prezidento postą.

Franz Kafka arba Francas Kafka (o jau visai lietuviškai - tai Pranciškus Kafka) - garsusis austrų rašytojas, katras kadaise ten prieš 100 metų aprašė, kokia yra biurokratija visame gražume. Rašė linksmus apsakymus pramaišiui su neįtikėtino nykumo romanais, kur aprašinėdavo, kad žmonės yra bukesni, nei beždžionės, o visokie valdžiažmogiai ir nomenklatūrininkai išdusins žmones ir žmoniją, sukeldami tikrą Apokalipsę, kurios metu visi žmonės uždus po visokių dokumentų ir pažymų šūsnimis.

Francas Kafka savo kūrybos dėka tapo viena iš seniausių, bet ligšiolei dar gyvų mėmių, kai jo vardas, o tiksliau pavardė reiškia kad jau visai pyzdauskas biurokratinis ir nykus atėjo, o visi žus iš nuobodulio ne perkeltine prasme, o tikrų tikriausiai. O dar sako, kad išties ne tiek jis fantazavo savo klaikiais košmarais, kiek realybę aprašinėjo, mat gyveno Austrijoje, kur išties panašiai biurokratija ir veikė.

O dar viename romane, kuris vadinosi "Procesas" Francas Kafka aprašė patį teisinės sistemos simbolizmą ir esmę, kur žmogų tampo po visokias dusinančias kontoras dėl pažymų, kai neaišku ką ir kodėl jis padarė ir kuo jį išvis kaltina ir ko iš jo nori, pakolei viskas baigiasi tuo, kad visa ta biurokratija jį nužudo, o žmogus galų gale netgi apsidžiaugia, kad pagaliau jau viskas baigsis.

Taip kad labai paprastai galima pasakyt, jei kokia nors valdiška kontora jus mirtinai užveiks ir ims iš proto varyt, kad jinai dirba pagal Kafkos idėjas. Ir visi jus supras.

Kafkos spąstai arba Kafkatrapping

Kafkos spąstai arba Kafkatrap - tai patsai esminis momentas, kaip romane "Procesas" parodė pačią sisteminių kaltinimų degeneraciją: žmogus kaltinamas nusikaltimu, bet jam nei nepasakoma, kokiu. Vietoje to reikalaujama, kad žmogus patsai prisipažintų, kokį ten nusikaltimą jisai padarė. Ir paskui jau, remiantis tuo prisipažinimu, sprendžiama, ar prisipažinimas pakankamas. Ir jei prisipažinimas nepakankamas, tai reikalaujama toliau prisipažinti.

Kadangi Franz Kafka būtent tokią klastą ir aprašė, tai vėliau toks metodas ir buvo pavadintas Kafkos spąstais. Vienok šis metodas ganėtinai paplitęs, o ir dabartinėje teisėsaugoje kartais pasitaiko, kad kokia nors policija kur nors žmogų pasigauna, o gudresnis tardytojas tada ima reikalauti prisipažinimo, pats nesakydamas dėl ko, o laukdamas, kad žmogus pats apie save kažkokį kompromatą pateiktų.

Vienok analogiški metodai buvo aprašyti ir garsiąjame 1984, o taip pat puikiai žinome, kad būtent tokius spąstus kankinamiems įkalintiesiems statydavo NKVD ir KGB. Taip pat analogiškai diagnozuojama buvo ir vangioji šizofrenija, nes šioji pasižymėjo tuo, kad vienintelis aiškus jos simptomas buvo tai, kad pacientas neigia, kad serga vangiąja šizofrenija.