2 929
pakeitimai
Gitara: Skirtumas tarp puslapio versijų
nėra keitimo aprašymo
| 47 eilutė: | 47 eilutė: | ||
Gitara susideda iš kelių esminių dalių, kurių pagrindinės yra trys - tai gitaros kūnas, grifas ir [[gitaros stygos]]. Gitaros kūnas naudojamas kaip rezonatorius, grifas naudojamas stygų įtempimui ir grojimui, o na o stygos - tai ta pati svarbiausia dalis, kuri skleidžia garsą. Aišku, realiai tai tų dalių yra kiek daugiau. | Gitara susideda iš kelių esminių dalių, kurių pagrindinės yra trys - tai gitaros kūnas, grifas ir [[gitaros stygos]]. Gitaros kūnas naudojamas kaip rezonatorius, grifas naudojamas stygų įtempimui ir grojimui, o na o stygos - tai ta pati svarbiausia dalis, kuri skleidžia garsą. Aišku, realiai tai tų dalių yra kiek daugiau. | ||
Turėkit omeny, kaip numeruojamos [[gitaros stygos]]: apačioje, pati ploniausia - pirma. Viršuje, pati storiausia - šešta. Analogiškas skaičiavimas naudojamas visoms gitaroms, įskaitant ir [[ukulėlės|ukulėles]]. Aišku, normaliems žmonėms skaičiavimas gaunasi atvirkščias - tipo viršuje pirma, bet visi stygų žymėjimai ir panašiai yra būtent pagal tą skaičiavimą nuo ploniausios stygos. Beje, būna instrumentų, skirtų kairiarankiams - ten pirma (ploniausia) styga išties yra viršuje. | Turėkit omeny, kaip numeruojamos [[gitaros stygos]]: apačioje, pati ploniausia - pirma. Viršuje, pati storiausia - šešta. Analogiškas skaičiavimas naudojamas visoms gitaroms, įskaitant ir [[ukulėlės|ukulėles]]. Aišku, normaliems žmonėms skaičiavimas gaunasi atvirkščias - tipo viršuje pirma, bet visi stygų žymėjimai ir panašiai yra būtent pagal tą skaičiavimą nuo ploniausios, apatinės stygos. Beje, būna instrumentų, skirtų kairiarankiams - ten pirma (ploniausia) styga išties yra viršuje. | ||
Didžiausia gitaros dalis yra kūnas arba korupusas - jei tai [[akustinė gitara]], tai jis tuščiaviduris, kad gautųsi rezonuojantis tūris. Kūnas atrodo paprastai, kol nesimato konstrukcijos, bet išties yra kiek sudėtingesnis, nei atrodo - jo priekinė dalis iš vidaus turi krūvą labai specialiai parinkto ilgio medinių lystelių, kurios veikia kaip tam tikrų konkrečių dažnių rezonatoriai. Tai dėl tos priežasties gitara gauna gan stiprų, garsų ir malonų skambėjimą. Rezonatorinėse gitarose vietoje to būna metaliniai rezonatoriai, o elektrinėms gitaroms rezonatorių nereikia - jų funkciją atlieka elektrinis [[stiprintuvas]] su grįžtamuoju ryšiu bei elektriniai dažnių filtrai. | Didžiausia gitaros dalis yra kūnas arba korupusas - jei tai [[akustinė gitara]], tai jis tuščiaviduris, kad gautųsi rezonuojantis tūris. Kūnas atrodo paprastai, kol nesimato konstrukcijos, bet išties yra kiek sudėtingesnis, nei atrodo - jo priekinė dalis veikia kaip garso membrana, o iš vidaus turi krūvą labai specialiai parinkto ilgio medinių lystelių, kurios veikia kaip tam tikrų konkrečių dažnių rezonatoriai. Tai dėl tos priežasties gitara gauna gan stiprų, garsų ir malonų skambėjimą. Rezonatorinėse gitarose vietoje to būna metaliniai rezonatoriai, o elektrinėms gitaroms rezonatorių nereikia - jų funkciją atlieka elektrinis [[stiprintuvas]] su grįžtamuoju ryšiu bei elektriniai dažnių filtrai. | ||
Esminę įtaką garsui daro gitaros kūno priekinė plokštė, kuri perima garsą iš stygų ir perduoda į gitaros vidų. Nuo to, kokiomis lystelėmis iš vidaus ir kokiais būdais ta plokštė apklijuota, labiausiai ir priklauso gitaros garsas. Gi kitos gitaros kūno dalys gali būti praktiškai iš bet ko, nes medžiagos įtaka ten daug mažesnė, tuo tarpu daugiau svarbos turi vidinių tūrių formos, nes nuo jų priklauso tos gitarinės dėžės rezonansinės savybės. | Esminę įtaką garsui daro gitaros kūno priekinė plokštė, kuri perima garsą iš stygų ir perduoda į gitaros vidų. Nuo to, kokiomis lystelėmis iš vidaus ir kokiais būdais ta plokštė apklijuota bei kokio svorio išvis gavosi, labiausiai ir priklauso gitaros garsas. Itin lengvos, tvirtos ir plonos medienos panelės veikia kaip žymiai jautresnės membranos, skleidžiančios garsą nuo daug silpnesnio stygų virpesio, tad laikomos geresnėmis. Deja, plona mediena yra neatspari ir lūžta nuo stygų įtampos, todėl prireikia tų tvirtinimo lystelių, kurios duoda savus garso iškraipymus, bet čia matyt ir prasideda tie visi garso burtai, kurie skiria geras gitaras nuo prastų. | ||
Gi kitos gitaros kūno dalys gali būti praktiškai iš bet ko, nes medžiagos įtaka ten daug mažesnė, tuo tarpu daugiau svarbos turi vidinių tūrių formos, nes nuo jų priklauso tos gitarinės dėžės rezonansinės savybės. | |||
Čia gitaros dalys, kaip jos vadinamos lietuviškai: | Čia gitaros dalys, kaip jos vadinamos lietuviškai: | ||
| 69 eilutė: | 71 eilutė: | ||
Kai kurių dalių pavadinimų kilmė labai sena, pvz., kaiščiai ne šiaip sau vadinami kaiščiais - senais laikais stygų tvirtinimas būdavo kitoks ir jokių ten mecahnikų nebūdavo - būdavo tiesiog apvalus medžio kuoliukas, turintis švelniai kūginį galą, kuriuo būdavo įspaudžiamas į paprastą apvalią skylę grifo galvoje. Kai prireikdavo pareguliuoti stygos skambesį, kaištis būdavo truputį ištraukiamas, pasukiojamas ir vėl įspaudžiamas. | Kai kurių dalių pavadinimų kilmė labai sena, pvz., kaiščiai ne šiaip sau vadinami kaiščiais - senais laikais stygų tvirtinimas būdavo kitoks ir jokių ten mecahnikų nebūdavo - būdavo tiesiog apvalus medžio kuoliukas, turintis švelniai kūginį galą, kuriuo būdavo įspaudžiamas į paprastą apvalią skylę grifo galvoje. Kai prireikdavo pareguliuoti stygos skambesį, kaištis būdavo truputį ištraukiamas, pasukiojamas ir vėl įspaudžiamas. | ||
=== Gitarų stygos === | |||
: ''Plačiau - atskiras straipsnis - [[Gitarų stygos]]'' | |||
Apie stygas galima kalbėti belenką, bet išties reikia žinoti, kad būna trijų rūšių: | |||
* Senovinės plieninės, kadaise naudotos su [[klasikinė gitara|klasikinėmis gitaromis]] - labai plonos, būdavo labai įtemptos, pasižymėjo itin užknisančiu pirštų pjaustymu | |||
* Įprastos plieninės, naudojamos su [[akustinė gitara|akustinėmis gitaromis]] - iš esmės tos pat labai plonos, kaip senovinės plieninės stygos, pasižyminčios tuo pat pirštų pjaustymu | |||
* Nailoninės stygos, naudojamos su [[klasikinė gitara|klasikinėmis gitaromis]] - daug silpniau įtemptos, todėl daug mažiau pjaustančios pirštus | |||
Yra keli fizikos dėsniai, susiję su stygomis: kuo styga lengvesnė, tuo jos virpesių dažnis (nata) yra aukštesnis. O kartu, kad kuo įtempimas didesnis, tuo virpesių dažnis aukštesnis. Ir dar, kuo ilgis didesnis, tuo virpesių dažnis žemesnis. | |||
Tai reiškia, kad jei su tuo pačiu įtempimu pakabinsim kad ir gerokai storesnę (mažiau pirštus pjaunančią) nailoninę stygą, jos svoris visvien liks kelis kartus mažesnis, nei plieninės. Tai reiškia, kad galima bus smarkiai sumažinti stygos įtempimą ir galų gale gauti tą pačią (žemesnę) natą. Taigi, nailoninės stygos yra lengviau grojamos. Kitą vertus, kuo stygos labiau įtemptos, tuo jų garsas yra švaresnis ir grynesnis, tad daugelis prityrusių gitaristų mėgsta labiau įtemptas stygas. | |||
Dar vienas niuansėlis, kurį matėm iš tų dėsnių - gitaros dydis, kuris nustato ir naudojamų stygų ilgį, nustato ir stygų įtempimą. Tai reiškia, kad padidinto dydžio gitaros, kurios turi kiek sodresnį skambesį, turės labiau įtemptas stygas ir groti jomis bus žymiai sunkiau. Ir atvirkščiai, sumažinto dydžio gitaros duos smarkiai mažesnį stygų įtempimą ir groti jomis bus lengviau, nes stygos mažiau raižys pirštus. | |||
Kita dar tema - [[gitaros derinimas]], kur tos stygos visaip įtempinėjamos... Tai labai patariame tam tikslui nusipirkti [[gitaros derintuvas|gitaros derintuvą]] arba parsisiųsti kokią nors programėlę [[mobilus telefonas|mobiliam telefonui]], kaip kad Guitar Tuna ar panašią. | |||
== Mokymasis groti gitara == | == Mokymasis groti gitara == | ||
| 108 eilutė: | 126 eilutė: | ||
Bendrai tai turim pastebėti, kad šimtus metų gitaros buvo konstruojamos pagal principą "''darykim taip, kad geras, 30 metų koncertinę patirtį turintis gitaristas galėtų išgauti gražesnius garsus''", tad pradinis barjeras mokymuisi čia gana didelis. Bene pirmas posūkis priešinga kryptimi įvyko tik visai neseniai, kai [[Yamaha]] sukūrė tą savo garsiąją [[gitalėlė|gitalėlę]], kurioje ir skirsnių plotį padarė kiek gaunasi mažesnį, ir stygų įtempimą kartu sumažino - viskas taip, kad būtų patogu ir pradedančiąjam, ir kad galima būtų groti ne vardan kančių, o vardan malonumo. Tai už tai šitą firmą mylim nepaisant didelių [[kainos|kainų]]. | Bendrai tai turim pastebėti, kad šimtus metų gitaros buvo konstruojamos pagal principą "''darykim taip, kad geras, 30 metų koncertinę patirtį turintis gitaristas galėtų išgauti gražesnius garsus''", tad pradinis barjeras mokymuisi čia gana didelis. Bene pirmas posūkis priešinga kryptimi įvyko tik visai neseniai, kai [[Yamaha]] sukūrė tą savo garsiąją [[gitalėlė|gitalėlę]], kurioje ir skirsnių plotį padarė kiek gaunasi mažesnį, ir stygų įtempimą kartu sumažino - viskas taip, kad būtų patogu ir pradedančiąjam, ir kad galima būtų groti ne vardan kančių, o vardan malonumo. Tai už tai šitą firmą mylim nepaisant didelių [[kainos|kainų]]. | ||