Ekskrementalizmas

Ekskrementalizmas - būdinga pasaulėžiūra, filosofinė ir ekonominė kryptis, o taip pat ir valstybės santvarka, atstovaujama daugelio šiuolaikinių pseudoekonomistų, postsovietinių filosofų ir degeneratų. Vulgariai apibūdinus, susiveda į frazę "po manęs - kad ir tvanas", globalesniame lygmenyje pasižymi absoliutiniu priežasčių ir pasekmių nesusiejimu, maginiu mąstymu, stabiliu kognityviniu disonansu, silpnaprotiškumu. Dvi kraštutines ekskrementalizmo formas atstovauja Laisvosios Rinkos Institutas ir Komunistai.

Nors galim pastebėti, kad dauguma pasaulio valstybių tarpais į savo valdymą įsileidžia visokių ekskrementalistinių idėjų, tačiau šitų nesąmonių paplitimas ganėtinai svyruoja. Sunkiais atvejais galime pamatyti tokių įspūdingų ekskrementalinės ekonomikos ir politikos pavyzdžių, kaip Rusija ar Venesuela, bet visgi daugumoje valstybių visokie oligarchai ir aukštos įtakos politikai susipranta, kad jei valstybė nueis į dugną, tai ir jie patys daug neuždirbs. Taigi, durnumas dažniausiai būna kažkiek apribojamas.

Tipiniai ekskrementalizmo požymiai

Nagrinėdami giliau, ekskrementalizmui būdingų bruožų tarpe galime pastebėti šiuos, kurie pasitaiko ekskrementalistinėse teorijose įvairiais kiekiais beigi kombinacijomis:

• Įsitikinimas, kad valstybė išlaiko verslą ir piliečius, o ne atvirkščiai - žmonės ir verslas išlaiko valstybę
• Įsitikinimas, kad laisvąją rinką galima įvesti vietoj socialinių garantijų
• Įsitikinimas, kad valstybės finansų sistema yra atsieta nuo pramonės (itin būdingas bankininkams, pvz., Raimondui Kuodžiui)
• Visiškas balansų skaičiavimo neišmanymas
• Įsitikinimas, kad formalus buhalterinių skaičių pakeitimas gali įtakoti realią veiklą
• Įsitikinimas, kad padidinus mokesčius, jų bus surenkama daugiau
• Įsitikinimas, kad kažkokie psichologiniai reiškiniai gali nulemti ekonominius procesus (žr. Maldeikienė)
• Monopolininkų neigiamos įtakos nesupratimas, o ir bendras monopolijų reiškinio nesupratimas ar neigimas
• Nesupratimas, kad valstybės gerovę labiau lemia ne BVP, o prekybos saldo
• Priežasčių nesiejimas su pasekmėm, pastarąsias dažnai painiojant su priežastimis
• Ekonominio cikliškumo nesupratimas, netgi elementarus pridėtinės vertės proceso nesupratimas (žr. Kuodis)
• Verslo vystymosi nesupratimas (t.y., nesuvokimas, kaip auga įmonės ir atitinkamai, jų pelningumas) (žr. Kuodis)
• Įsitikinimas, kad egzistuoja stebuklingi sprendimai, kurie gali išspręsti visas bėdas
• Visiškas giluminių ekonomikos varomųjų priežasčių (žmonių interesų) nesupratimas
• Regresinių mokesčių taikymas

ir t.t.

Bendras dalykas, apibrėžiantis ekskrementalizmą ekonomikoje - tai elementarus nesuvokimas, kad ekonominiai (ir finansiniai) procesai yra sukuriami objektyvių procesų (žmonių poreikių, gamtinių resursų, gamybos) pagrindu bei visiškas reiškinių tarpusavio sąveikos nesupratimas. Trumpai tariant, nors realybėje žmonės (ir verslas) gamina gėrybes, kurios vėliau virsta pinigais (sukurtų gėrybių ekvivalentu), ekskrementalistai linkę galvoti, jog viskas yra priešingai.

Plačiai žinomi pavyzdžiai

• Flylal bankrotas: elementariai pagailėjusi 5 milijonų litų, vyriausybė kirto per visą turizmo verslą Lietuvos tūkstantmečio jubiliejaus bei Vilniaus - Europos sostinės metų renginiuose, faktiškai paralyžiavo Vilniaus aerouostą ir uždarė susisiekimą su Lietuva užsienio šalims. Bendras dėl šios priežasties nesurinktų mokesčių kiekis vertinamas daugiau, kaip 100 milijonų litų vien 2009 metams.
• Mokestinių ir biurokratinių barjerų smulkiam verslui pastatymas garantuoja, kad Lietuvos ekonomikoje dominuoja monopolistai, o prekybos saldo stabiliai prastėja jau kelioliką metų.
• Savo laiku įvykęs lito perrišimas prie sparčiai kylančio euro tragiškai padidino vartojimą ir katastrofiškai pablogino prekybos saldo, tačiau priemonių padėčiai pataisyti nesiimta iki šiol.

Anoniminės citatos, demonstruojančios tipinį buitinį ekskrementalizmą

Čia kažkiek citatų, kurios demonstruoja ekskrementalistinį mąstymą visiškai buitiniame lygmenyje - kai visokie prietrankos galvoja, kad čia atėjo Landsbergis ir viską jiems sugriovė, ir jei ne Landsbergis, tai jie dabar gyventų gerai. Tada šitie prietrankos subalsuoja už kokį nors realų ekskrementalistinį politiką ir paskui gauna kokius nors pareguliavimus, dėl kurių verkia, bet ir toliau kaltina konservatorius.

Štai tokio durno mąstymo pavyzdžiai:

• Į valdžią atėjo konservatoriai, krizė dėl jų kaltės
• Smulkus verslas - tai spekuliantai, vagys, juos reikia sodinti, priverstinai įdarbinti
• Landsbergis išvogė kolūkius