2 160
pakeitimų
Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Dvylika kėdžių: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
nėra keitimo aprašymo
(Naujas puslapis: '''12 kėdžių''' - anoks tai sovietinis detektyvas su jumoru. Visai nieko, skirtingai nuo visokių kitų. Esmė, kad veiksmas vyko po Rusijos revoliucijios, bet Nepo laikais, tai dalinai kapitalizmas.) Žyma: visualeditor |
|||
| (nerodoma 3 tarpinės versijos, sukurtos vieno naudotojo) | |||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
'''12 kėdžių''' - anoks tai sovietinis | '''12 kėdžių''' - anoks tai Iljos Ilfo ir Jevgenijaus Petrovo sovietinis nuotykių romanas su [[jumoras|jumoru]]. Visai nieko, skirtingai nuo visokių kitų. Esmė ta, kad veiksmas vyko po Rusijos revoliucijos, bet [[Nepas|Nepo]] laikais, tai dalinai kapitalizmas, todėl gyvenimas dar kažkiek primena bent truputį suprantamą. | ||
Siužeto esmė - kad anoksai [[Ostapas Benderis]], žinomas ir talentingas [[žulikas]], [[sukčius]] bei [[aferistas]], sužino, kad kokia tai bobulė, kuri [[Carinė Rusija|Carinės Rusijos]] laikais buvo prabangi ponia, savo brangenybes užsiuvo vienos kėdės sėdynėje, o tų kėdžių buvo visas komplektas - [[12]]. Štai čia ir prasideda tų kėdžių medžioklė, į kurią, beje, įsitraukia dar ir [[popas]], kuris nugirdo velionės paskutinius žodžius. Gi Ostapas Benderis turtų ieško su tikru paveldėtoju, kuris yra toksai atsilupęs senis - Kisa Vorobjaninovas. | |||
Per visą kėdžių paiešką Ostapas Benderis važinėja po įvairias [[SSRS]] vietas ir vis bando prasisukti, užsidirbti kaip nors pinigų, ir vis per sukčiavimus ir smulkias aferas, kurias meistriškai prasuka, apdurnindamas ką papuola, o ypač - kitus, durnesnius sukčius. Visas knygos fonas labai ryškus - Rusija pilna sukčių, kurie valdo visas valstybines įstaigas, užima įvairiausius valdiškus postus ir taip toliau, o kartu visur yra suirutė, skurdas ir visiška betvarkė, kur kiekvienas bando suktis kaip išmano - žodžiu, kiek panašiai, kaip buvo 199x, tik daug kartų smarkiau. | |||
Istorijos pabaiga nėra laiminga - atradus tą kėdę, Kisa Vorbjaninovas perpjauna Ostapui Benderiui gerklę, o paskui paaiškėja, kad [[bolševikai]] atrado tą kėdę su brangakmeniais, kuriuos neaišku kur pardavė ir pastatė kokius tai kultūros rūmus, tad ir patsai Kisa Vorobjaninovas nieko negauna. | |||
Paskui, [[1931]] metais, išėjo dar ir tęsinys - [[Aukso veršis]], kuriame buvo pasakojama apie tai, kaip per stebuklą išgyvenęs [[Ostapas Benderis]] suburia gaują ir su ja bando per šantažą išgauti pinigus iš nelegalaus sovietinio milijonieriaus. Nors pinigus išgauti galų gale pavyksta, o Benderis bando pabėgti su turtais į užsienį, jam ir vėl nepasiseka. | |||
Paradoksas, bet nors sovietų valdžia knygoje vaizduojama gan smarkiai nekaip, ir visas sovietinis režimas rodomas, kaip absurdiškas sukčių pilnas chaosas, knyga [[1928]] buvo išleista legaliai. Vėliau knygos perleidimai buvo stabdomi, o [[1948]] partiniais sprendimais buvo nuspręsta, kad reikia ją uždrausti. Taigi, nuo [[1949]] metų knyga buvo masiškai šalinama iš bibliotekų. Situacija pasikeitė tik po [[Stalinas|Stalino]] mirties, per [[Chruščiovo atšilimas|Chruščiovo atšilimą]], kai knyga vėlei buvo leista. | |||
Beje, šioje knygoje bene pirmą kartą oficialiai pavartotas pasakymas "[[literatūrinis negras]]", kuris buvo apie sovietinės literatūros esminę kuriančiąją jėgą. | |||
Pagal knygą buvo pastatyti du sovietiniai filmai apie dvyliką kėdžių (vienas - dviejų serijų, kitas - keturių serijų), ir abu susilaukė labai didelio populiarumo. Vėliau daugelis personažų ir posakių iš filmo tapo sovietinės liaudies kūrybos dalimi. | |||
[[Category:Literatūra]] | |||