Zimagorai

Zimagoras - tai toksai senovinis žodis, skolinys iš rusų kalbos, atėjęs dar Carinės Rusijos okupacijos laikais. Zimagorai reiškė labai prastus, netašytus, valkataujančius padienius darbininkus, kurie būdavo samdomi sunkiems darbams, daugiausiai žemės darbams - pvz., kasti griovius, pylimus ir panašiai.

Taip dar Tarpukariu buvo vadinami prasčiausi, padieniai darbininkai, samdomi prasčiausiems ir sunkiausiems darbams. Vėlesniais laikais, prasidėjus sovietinei okupacijai, žodis "zimagoras" liko tik liaudišku, tačiau oficialiuose dokumentuose būdavo nebevartojamas, nes buvo laikomas įžeidžiamu rusams.

Dabartinėje kalboje "zimagoras" yra archaistinė svetimybė, kurią kartais vartoja seni perdylos, kai nori ką nors pavadinti kokiu nors buku valkata, tinkamu tik grioviams kasti.

Žodžio zimagoras etimologija ir kilmė

Žodis "zimagoras" yra kilęs iš rusų kalbos žodžio "зимагор" arba "зимогор", kurio etimologija yra gana neaiški, pagal vieną iš versijų reiškianti valstiečius ar baudžiauninkus, kurie neturėjo savo žemės, todėl žiemą eidavo uždarbiauti į kitas vietoves, ilgainiui tapdami klajojančiais darbininkais, išvis neturinčiais nuolatinės gyvenamosios vietos. Kaip dabartiniais laikais kas pasakytų - bomžai.

Tokie darbininkai paprastai kilę būdavo iš tų kraštų, kur baudžiava pagal savo veikimą buvo artimesnė vergovei, t.y., kur nepritekliuje esančiais valstiečiais išvis nebūdavo rūpinamasi, o dvarininkai skaitydavo, kad geriau jie tegu išmiršta žiemą iš bado ir šalčio, tai mažiau vargo bus, nes ką čia juos per žiemą už dyką išlaikyt.

Tai tokie zimagorai po baudžiavos panaikinimo ėmė rastis ir Lietuvoje, pagrindinai atkeliavę iš Rusijos, kaip valkataujantys varguoliai, sutinkantys dirbti pačius sunkiausius darbus už menkus pinigus, o paskui savo uždarbį tiesiog prageriantys. Nuo vietinių gyventojų skirdavosi klaikiai apleista išvaizda, būdavo apsirengę purvinais ir skylėtais skudurais, kaip kokie elgetos, susišnekėti žmonių kalba su niekuo negalėdavo, nes tiesiog nesuprasdavo lietuvių kalbos, o kartu būdavo linkę į smulkius kriminalus, pvz., ką nors pavogti.

Tuo tarpu rusų kriminaliniame žargone žodis "zimagor" yra įsitvirtinęs iki šių dienų, ir reiškia arba bendrai bet kokį visuomenės žmogų, nepriklausantį vagims (t.y., eilinis žmogus), arba valkatas, samdomus padienius darbininkus, benamius ir panašiai, kurie gali pakliūti į kalėjimą, bet vagių supratimu visvien lieka normalios visuomenės, o ne vagių atstovais.

Tai štai tokia vat ta didžioji rusiška kultūra, mums geriausiai žinoma būtent iš tų zimagorų, kurie kadaise po Lietuvą valkiodavosi.