White label

White label arba balta etiketė - tai panašiai, kaip OEM, kai kas nors gamina kokias nors prekes ar šiaip kažką ten, bet realiai parduoda ne tiesiai klientams, o kitoms kompanijoms, kurios moka save gerai išsireklamuoti ir parduoti. Taigi, ta baltoji etiketė reiškia, kad ant jos galima atsispausdinti kokį tik nori savo pavadinimą ir tada jau pardavinėti taip, lyg tą daiktą pats būtum gaminęs.

Visa esmė yra tame, kad šiais laikais pardavimų sėkmę beveik visada nulemia ne prekės kokybė ir gerumas, ir netgi ne kaina, o tik du faktoriai: pardavimų kanalai ir reklama, t.y., prekinio ženklo žinomumas.

Tai reiškia, kad jei sukursi gerą gaminį, ir jis bus geresnis už kitus, pigesnis už kitus, graženis už kitus ir kokybiškesnis už kitus - tai visiškai nereiškia, kad tu tą gaminį parduosi. Gali, aišku, bandyti, bet tai nereiškia, kad pavyks.

Skirtingai, nei aiškino Marksas savo kapitalizmo aprašymuose, modernioje rinkoje lemia ne tiek pasiūlos/paklausos dėsniai, kiek intensyvi reklama ir pardavimo kanalų valdymas.

Tai reiškia, kad jei prekės ženklas yra niekam nežinomas, jis bus parduodamas silpnai netgi tuo atveju, jei jo kaina bus labai maža. Dar daugiau, jei prekės ženklas yra nežinomas, jam teks konkuruoti tik pagal kainą, todėl su ta pačia kokybe jis bus smarkiai pigesnis, nes kitaip jo nepirks. Taigi, gero prekės ženklo turėtojas pasiims sau bent keleriopai didesnę maržą, nei prasto prekės ženklo. Taigi, geras prekės ženklas švaistys pinigus į visas puses, uždirbs belenkiek ir taip toliau. O nežinomas prekės ženklas vos sudurs galą su galu.

Panašiai veikia ir pardavimų kanalai: pardavėjai, kurie gali parduoti (pvz., supermarketai) prasto ir nežinomo prekės ženklo net neims prekybon, nes jiems neįdomu. Bet žinomo prekės ženklo jie gali vaikytis ir patys pas save kviestis. Tai reiškia, kad nors jūsų prekė ir bus gera, jos tiesiog niekas gali nenorėti pardavinėti. O jūs pats savo asmeniniame kioskelyje niekada neparduosite netgi tūkstantadalio nuo to, kiek parduoda koks nors didelis prekybos tinklas.

Taigi, šiuolaikinėje ekonomikoje gamintojai atsiskiria nuo pardavėjų ir gamyboje didžiulę dalį ima užimti tos baltos etiketės - nes taip galima parduoti ir prekybos tinklams (kurie turi nuosavus prekės ženklus), ir normaliems gamintojams, kurie gal gamino tą patį, bet norėtų pasididinti pelnus per gamybos savikainų mažinimą.

Nuostabu yra tai, kad šitie patys dėsniai veikia visur - taip white label gamintojai atsiranda ir drabužių, ir radioelektronikos, ir kompiuterių, ir netgi programinės įrangos srityse. Ir netgi automobilių gamintojai jau pradeda šituos pačius bajeriukus. Taigi, jei anksčiau kadaise ir galėjai pasitikėti geru prekės ženklu, tai dabar jau niekuo tikėti nebegalima, nes neaišku, kur ir kas išties kažką gamino.

Visgi daugelis pastebi, kad balta etiketė jei ir ne visada, tai dauguma atvejų reiškia prastesnę kokybę.

Dar žr.

• Noname - čia jau visai tas atvejis