Vyriškoji giminė
Vyriškoji giminė - tai tokia žodžių turima lytis, pasitaikanti lietuvių kalboje, nes šioji gali turėti lytį net ir ten, kur jokios lyties niekada nebuvo anei jokio pėdsako. Štai taip visokie žodžiai dėl šitos lyčiai jautrios kalbos savybių automatiškai gauna arba moterišką lytį, arba vyrišką. Ir nieko čia nepadarysi, nes ta lytis tiesiog savaime gaunasi.
Kai kurie prietrankos čia bandė kažkaip susigalvoti, kad galėtų būti ir niekatroji lytis, tačiau paskui kaip bebandė kažką iš to išspausti, tai vis jiems gaudavosi arba moteriška lytis, arba išvis kokia tai antigramatinė ir su kalba nesisiejanti nesąmonė.
Štai čia dar kai kurie filosofai sugalvojo kitą klausimą: jeigu žodžiai kalboje turi lytį, tai jie matyt turi turėti ir lytinius organus, bent jau kokius tai virtualius. O jei jau taip - tai matyt tie žodžiai kaip nors tarpusavy pisasi. Taigi, kaip pisasi tie žodžiai?
Čia mes vėlgi filosofiškai pamąstę, turim pasakyti, kad žodžiai tarpusavy gali pistis trijose vietose ir trim skirtingais būdais:
- Balsu pasakytoje kalboje jie gali pistis tarpusavy kaip visokie garsai, kurie tarpusavy susipainioja, susirezga, susiplaka ir taip susipisa
- Tekstu užrašytoje kalboje jie gali pistis tarpusavy dėl įvairiopo tarpusavio išdėstymo sakinių viduje ar pastraipose, dėl ko jie irgi gali susipainioti, susimakaluoti ir visaip susipisti
- Žmonių galvose žodžiai gali painiotis, makaluotis, maišytis, regztis ir kitaip susipisinėti išvis neprognozuojamai ir neaiškiais būdais
Tai kai koks nors politikas prišneka visokių nesąmonių, tai matomai jo galvoje žodžiai pisasi.
Tai kartu čia niekaip negalim paneigti, kad Pipedijoje tai žodžiai nesipisa, nes irgi pisasi akivaizdžiai.