Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Veganai

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
(Nukreipta iš Veganizmas)
Jump to navigation Jump to search
 Star of life.png  Čia nėra informacija gydymui. Jei norite gydytis pats, tai pirma pasikonsultuokit su kokiu nors mediku, vaistininku ar bent jau psichiatru, nes savigyda neretai baigiasi mirtimi. Taip kad Pipedija atsiriboja nuo jūsų nemokšiškumo beigi neišmanymo, tegul ir pateikdama tam tikrą menamai medicinišką ir pseudomedicininę informaciją arba jos alternatyvas, įskaitant ir visai jau kliedesius, kurių geriau jau jūs neklausykit...
Konkrečias pastabas skaitykite diskusijose. Ir nepamirškite - jei turite teisingesnių faktų, galite juos čia pat pataisyti!
 Crystal Clear action button cancel.png  Šis straipsnis yra puolamas vandalų, buvo mažiausiai vienas bandymas trinti jo turinį!
Manome, kad čia užlipome kažkam ant nuospaudos! Teisybė akis bado! Vagie, kepurė dega! Įleisk kiaulę į trobą tai ir ant stalo užlips!
 Ekologiskas.jpg  Šis straipsnis yra ekologiškas
Straipsnis nėra genetiškai modifikuotas, nėra pridėta chemijos, Rašant straipsnį naudoti atsinaujinantys energijos šaltiniai.
Čia gal kokie nors tokie veganai bando būdus, kaip makaronus išsivirti, nenaudojant kažko netinkamo. Nors gal ir ne veganai, o tik šiaip kažkokie žaliavalgiai, nors vieni nuo kitų nelabai ir skiriasi.

Veganai arba veganizmas - kaip aiškina visokie kaščenitai, tai tipinis sindromas, sunkesniais atvejais peraugantis į psichozę. Priskiriamas vadinamiesiems "perduodamiems" psichikos sutrikimams, t.y., savo esme tai yra indukuotoji psichozė arba indukuotieji kliedesiai.

Pastebėtina, kad dėl sąlyginio socialinio priimtinumo, veganizmas - tai jokia ne psichozė ir ne kliedesiai, o kaip tik sveikas gyvenimo būdas, atitinkantis giluminius Pipedijos principus. Būkime veganais, nes tai yra sveika, moralu ir etiška!


Ligos simptomatika ir eiga

Ligoniams būdinga kliedesių simptomatika dažniausiai išsivysto palaipsniui: pradžioje pastebimi tipiniai pasisakymai apie gyvūnų "žudymą", aplinkiniai kaltinami "dvėselienos" valgymu, ligonį kamuoja vegetarizmas. Ilgainiui pastebimi ryškūs valgymo sutrikimai, kūno masės pokyčiai, kliedesiai, iracionalus elgesys (piketai, atsišaukimų platinimas), retesniais atvejais - agresija prieš kitus asmenis, turto gadinimas ir naikinimas, siekiant išlaisvinti tariamai skriaudžiamus gyvūnus ir pan.. Veganai gi yra daugiau nei įsitikinę savo gyvenimo būdo teisumu ir visaip reklamuoja jį.


Patogenezė

Veganizmo priežastys kol kas nėra pilnai ištirtos, dažniausiai keliamos dvi hipotezės: įgyta neurozė arba vangioji šizofrenija. Pastaroji versija turi rimtą pagrindimą, nes bendroji simptomatika bei ligos eiga sutampa, daliai pacientų vėlesnėse ligos stadijose pastebimas simptomų pokytis į paranoidinę šizofreniją, kartais ir į hebefreniją. Hebefrenijai būdingas aplinkinių psichotinių simptomų perėmimas ar pamėgdžiojimas pastebimas jau pradinėse veganizmo stadijose.

Gydymas ir prognozė

Bendras gydymas

Gydymas standartinis - trankviliantais, neuroleptikais, ECT, urinoterapija. Esant psichozei, ligonio hospitalizacija būtina, kitais atvejais - patartina ligonio izoliacija nuo neurozę skatinančių veiksnių, atskirti nuo kitų veganizmu sergančių pacientų.


Psichoterapiniai metodai

Skirtingai nuo daugelio kitų psichikos sutrikimų, veganizmo atveju pastebėta gan aiškus psichoterapijos veiksmingumas. Tipinis, geriausiai atidirbtas stacionare vykdomos psichoterapijos metodas - ligonio maitinimas menamą pasibjaurėjimą sukeliančiais produktais: žuvimi, mėsa, kiaušiniais, etc.. Pradinėje psichoterapijos kurso stadijoje ligonis šiais produktais maitinamas per zondą, vėlesnėse - priverčiamas valgyti pats, kol dings pasibjaurėjimas. Didesnis psichoterapijos efektyvumas pastebimas, ją taikant kombinuotai su elektrokonvulsine terapija: ligoniui atsisakius valgyti "netinkamą" maistą, vykdomas ECT seansas, o praėjus maždaug valandai, ligonis maitinamas per zondą.


Prognozė

Esant savalaikiam ir pilnaverčiam gydymui, prognozė dažniausiai teigiama, dažniausiai jau po mėnesio-dviejų pastebima remisija. Nepaisant to, neretai remisija būna trumpalaikė, todėl būtinas ir tolesnis ligonio stebėjimas bei palaikomasis gydymas.

Dar žr.

Panašūs dalykai: