Razinų bombonešiai

Razinų bombonešiai, nuo vokiečių kalba Rosinenbomber (anglų kalba būtų Raisin Bombers, bet praktikoje angliškai sakydavo Candy bombers) - tai įvairūs transporto lėktuvai, kuriuos daugiausiai JAV naudojo per Vakarų Berlyno blokadą, prasidėjusią 1948 metais ir besitęsusią iki 1949 metų gegužės.

Kaip ir daugelis kitų sovietų rengtų akcijų, Vakarų Berlyno blokada prasidėjo nuo neadekvačių reikalavimų, kai rusai užsimanė, kad galėtų tikrinti bet kokius JAV, Jungtinės Karalystės ar Prancūzijos į Vakarų Berlyną vežamus krovinius, o taip pat be jokių papildomų priežasčių, o grynai savo nuožiūra juos konfiskuoti. Vakarų šalys su šita nesąmone nesutiko, o todėl sovietai pradėjo organizuoti netyčinius gedimus visose transporto linijose - sugedo geležinkelis, sugedo visi keliai ir taip toliau. Vieninteliu būdu gabenti maisto produktams ar kitiems kroviniams pasidarė lėktuvai, nes Vakarų Berlynas turėjo nuosavą oro uostą.

Sovietai tikėjosi, kad JAV ir sąjungininkai nepajėgs gabenti maisto produktų tokiais kiekiais, kad aprūpintų maždaug 2,5 milijono Vakarų Berlyno gyventojų. Bet JAV panaudojo savo transporto aviaciją, organizavo praktiškai ištisinį Douglas C-47 Skytrain ir Douglas C-54 Skymaster lėktuvų srautą, kurio dėka žmones išgelbėjo nuo bado. Krovinių gabenimas lėktuvais nors ir buvo ganėtinai brangus, kartu buvo tiek efektyvus, jog jau 1949 metais sovietai visiškai įsitikino, kad neturi jokių šansų paveikti Vakarų Berlyno.

Vakarų Berlyno blokada kraštutinai smarkiai gadino SSRS reputaciją Vakarų pasaulyje. Po II Pasaulinio karo sovietai dar nebuvo spėję pasigadinti savo įvaizdžio tiek, kad atrodytų, kaip šūdai, o čia vat ima ir užblokuoja pustrečio milijono žmonių, grasindami juos numarinti badu.

Vakarų pasaulyje kilo didžiulis berlyniečių palaikymas ir vienas iš stambiausių renginių buvo saldainių, razinų ir kitų skanumynų mėtymas vaikams, naudojant mažyčius parašiutukus. Pirmas šitaip daryti pradėjo JAV pilotas Gail Halvorsen, kuris ėmė mėtyti šokolado plyteles su parašiutais, padarytais iš nosinių - artėdamas prie Tempelhofo oro uosto, išmesdavo nemažą kiekį šitų dovanų, kurias jis ir jo įgula pirkdavo patys už savo pinigus. Idėją labai greitai perėmė ir kitos lėktuvų įgulos, o paskui apie tai parašė JAV spauda. Po to, kai parašė žiniasklaida, atsirado tūkstančiai savanorių, kurie pasiūlė padėti ir pirkdami saldumynus, ir darydami mažus parašiutukus.

Labai greitai Vakarų šalyse organizavosi tūkstančiai savanorių, kurie siūdavo parašiutukus, tuo tarpu siuntiniais už dyką aprūpindavo įvairiausi saldumynų gamintojai. Kai transporto lėktuvai atskrisdavo į Vakarų Berlyną, prieš leidžiantis, jų įgulos išmesdavo daugybę siuntinukų Vakarų Berlyno vaikams. Toksai bombardavimas razinomis, šokoladais ir saldainiais tapo tiesiog įprastu. Sovietų apsiaustas miestas gaudavo ne tik pagalbą - jis gaudavo šilumą, siunčiamą vaikams tūkstančių žmonių iš daugybės valstybių.

Štai dėl tų siuntinukų su saldumynais transporto lėktuvai ir buvo pradėti vadinti razinų bombonešiais - nes vokiečių kalboje razinos buvo sinonimas įvairiems saldumynams. Anglų kalba būdavo sakoma "candy bombers", nes saldumynai asociavosi daugiau su saldainiais.

Vakarų Berlyno blokada ir razinų bombonešiai tapo viena iš pirmų ryškių istorijų, per kurias Vakarų pasaulis pamatė, kad sovietai yra nusikaltėliai, o tuo tarpu JAV, o paskui ir NATO aljansas bendrai - tai yra realūs žmonių gelbėtojai.