Microsoft Encarta

Microsoft Encarta - tai buvo toksai ne per daug vykęs, tačiau vienas iš pirmų bandymų sukurti elektroninę enciklopediją. Kokiais tai dar 1989 metais Microsoft nusipirko enciklopedijos tekstų licenciją iš senos, bet po truputį vis labiau merdinčios leidybos firmos, tokios Funk&Wagnalls, kuri enciklopedijas leido dar nuo 1912 metų, tik reikalai firmai ėjosi taip sau.

Nusipirkę licenciją elektroninei leidybai, Microsoft vadai bandė ją paversti kuo tai naudingu, tačiau paaiškėjo, kad kompiuteriniai tekstai nelabai kam buvo aktualūs kai be iliustracijų, o normaliai iliustracijų sukišti į mažas apimtis nesigaudavo, tad enciklopedijos projektas 1990 buvo sustabdytas. Situacija pasitaisė tik apie 1991, kai firma nusprendė platinti enciklopediją per CD-ROM - tie diskai buvo jau pakankamai talpūs, kad sutalpintų krūvas paveiksliukų, o taip pat dar ir kažkiek muzikos ir video. Gi visokie CD-ROM įrenginiai tuo metu buvo brangūs ir reti, tad projektas kiek užsitęsė, nes ilgokai matėsi, kad tiesiog truks pirkėjų, kurie turėtų CD-ROM įrenginius. Galų gale 1993 metų pavasarį buvo išleistas kompaktas, kuris buvo pardavinėjamas po 400 dolerių.

Kadangi kaina buvo absurdiškai didelė, tai niekas to nepirko, tad produktas faktiškai žlugo, ir jau po poros mėnesių firma įsitikino, kad Encartos pardavimai neis.

Tada jau apie 1993 metų rudenį veikėjai iš Microsoft nusprendė, kad jei jau produktas žlugo ir pardavimai neis, tai reikia bent kažkaip jį panaudoti - ir ėmė už dyką dalinti visiems, kas pirks naujus kompiuterius kartu su gamintojo suinstaliuota Windows 3 sistema. Žingsnis buvo labai apaglvotas - dauguma kompiuterius parduodančių firmų tuo metu visai nenorėjo pardavinėti kartu dar ir Windows, nes kompiuteris šitaip labai pabrangdavo. Pirkėjai kompiuterių su Windows irgi neretai atsisakydavo. O čia gamintojui būdavo pakišama priežastis ir Windows sistemą parduoti, ir pridėti brangų CD-ROM įrenginį, o klientui - priežastis, kodėl tą Windows sistemą kartu su CD-ROM įrenginiu pirkti, įsigyjant naują kompiuterį. Žodžiu, šitaip Encarta tapo labai populiariu nemokamu priedu, padėjusiu įsitvirtinti Windows operacinei sistemai.

Vėliau Microsoft bandė pardavinėti Encarta enciklopediją po 99 dolerius - tai už tokią kainą jau šiek tiek pardavimai ėjo, paskui kainas vis mažėjo ir mažėjo. O dar paskui pasirodė online Britannica, kuri visvien buvo belenkiek geresnė, o taip pat dar ir Vikipedija, kuri buvo nemokama, tai galų gale ir pati Encarta pasidarė dalinai nemokama, o paskui išvis 2009 metais užsidarė, nes projektas feilino.

Istoriškai Encarta įdomi tik kaip vienas iš produktų, kurie smarkiai padėjo išplatinti Windows 3 sistemą ir nukonkuruoti šios sistemos konkurentus, kuriems trūko programų ir turinio.

Dabar Encarta įdomi tik kaip enciklopedija, kuri vienu metu egzistavo kompaktuose, nes savo turiniu nieko išskirtinio neturėjo. Be Funk&Wagnalis enciklopedijos, vėliau į Encarta buvo įjungta medžiaga iš poros kitų ne per daug sėkmingų amerikoniškų enciklopedijų - tokių kaip Collier ir New Merit Schollar, bet tie apjunginėjimai nepadėjo, nes iš papildomų pirkimų gautas kontentas didesne dalimi tiesiog dubliavosi.