LexisNexis

LexisNexis - vienas iš pirmų ir kartu seniausias tebeegzistuojantis kompiuterinis informacinis servisas, o tuo pačiu - ir vienas iš seniausių kompiuterių tinklų pasaulyje. Šiais laikais daugiausiai naudojama teisininkų ir kažkiek - dar ir žurnalistų.

Kadaise Lexis startavo nuo tokių dabar išvis beveik niekam nežinomų informacinių sistemų, kaip Ohio Bar Automated Research (OBAR) ir Mead Data Central (MDC), kurios buvo skirtos pagrindinai kariškiams. Sistemų esmė buvo suskaitmeninti ką papuola ir sukurti tokias duomenų bazes, per kurias galima būtų ieškoti kataloginių nuotraukų, nors anuomet, apie 196x metus, niekas dar nuotraukų skaitmeniniu pavidalu nesaugodavo (nors vaizdų skaitmeninimo ir perdavimo technologijos atsirado anksčiau). Tiesiog kariškiams būdavo didelis klausimas, kaip surasti kokius nors objektus nuotraukose, tai kompiuterastai sugalvojo, kad galima nuotraukas numeruoti ir dėti į numeruotus stalčiukus, o atitinkamiems nuotraukų numeriams priskirti keywordus, pagal kuriuos būtų galima surasti, pvz., kad kažkur yra geležinkelio stotis, o šalia jos yra aerodromas.

Tų duomenų bazių kūrėjai ėmė ieškotis, kaip čia iš to pasidaryti geresnį biznį, o tada atrado, kad labiausiai duomenų reikia teisininkams. Taigi, susipirko sau visą bizniuką ir 1973 metais paleido naują paslaugą - Lexis, kur ant kažkokio mainfreimo užleido duomenų bazę, kurioje buvo apie 2 gigabaitai visokių suskaitmenintų JAV įstatymų, o taip pat ir bylų, kurios gali tapti precedentais.

Biznis paėjo ir jau 1974 visa sistema sukosi ant IBM 370 tipo mainfreimo su gan reta tiems laikams milžiniška, net 4 gigabaitų diskine duomenų saugojimo sistema (ji buvo labai greita, lyginant su kitomis ano meto duomenų saugojimo priemonėmis). Ta sistema leisdavo per nuotolį pasijungti 62 terminalams vienu metu ir dirbo 120 bodų greičiu.

Kadangi sistema pagal raktinius žodžius atsakymą su visu reikalingu tekstu duodavo iškart, tai gaudavosi išvengti darbo bibliotekose, užtat teisininkams darbas pagreitėdavo net ne kartais, o dešimtimis kartų. Aišku, firma iš to gaudavo labai nemenkus pinigus. Taigi, jau 1974 metais Lexis turėjo apie 4000 vartotojų, kurių kiekvienas paklodavo labai po nemenką sumelę.

Jau 1975 Lexis duomenų bazė išaugo iki maždaug 5 gigabaitų, o terminalų leisdavo pasijungti apie 200, kartu turėdama vis daugiau duomenų apie visokius lokalius paskirų valstijų precedentus ir taip toliau. Galų gale, 1980 metais, Lexis jau turėjo praktiškai visą teisinę medžiagą, kokia buvo išleista per visas JAV valstijas.

Tais pačiais 1980 metais firma startavo naują servisą - Nexis, kuris buvo skirtas žurnalistams ir panašiai duodavo priėjimą prie didžiulių kiekių žiniasklaidos meždiagos - t.y., prie visokiausių naujienų pranešimų, ir senų, ir naujų. Dar po metų, 1981, prie LexisNexis buvo prikabinta ir pirma elektroninė enciklopedija - toksai Encyclopaedia Britannica variantas.

Taip galų gale ir susiformavo tokia universali informacinė sistema - LexisNexis, kur buvo ir teisinė informacija, ir žiniasklaidinė informacija, ir enciklopedinė informacija - žodžiu, viskas, ko gali prireikti bet kam, kam reikia kažkokios informacijos.

Nors šiais laikais viską seniai užgožė Internetas su savo Google paieška ir daugybe tiesioginių informacijos šaltinių, visokie profesionalai vis dar naudoja LexisNexis, nes tas turi daug geriau indeksuotą, struktūruotą ir atrinktą informaciją, o taip pat išvengia visokių kliedesių, kurių pilni visi tie jūsų internetai. Taigi, rimtos firmos vis dar perka LexisNexis prisijungimus, o ta firma vargo nemato, nes pinigų už tai gauna daug.