Konfucianizmas

Konfucianizmas - viena iš didesnių pasaulio religijų, šiais laikais, remiama Komunistinės Kinijos propagandos, smarkiai skleidžiama, kaip atseit kokia tai stebuklinga ir gera filosofija. Realiai gi ten filosofinių pagrindų mažiai, daugiau yra visokiausių socialinių taisyklių, skirtų tam, kad kinietis išmoktų teisingai elgtis gan sudėtingoje ir labai daug sluoksnių turinčioje hierarchinėje sistemoje.

Atsirado konfucianizmas maždaug 400-500 metų prieš mūsų erą, įsteigtas buvo Konfucijaus, kaip tam tikra religinė mokykla, skirta Kinijos valdžios sistemai sustiprinti. Laikui einant, konfucianizmas gerokai maišėsi su kitomis didesnėmis ir mažesnėmis religijomis, tad kai kuriuos iš tikėjimų turi tiesiog perėmęs iš budizmo ir daosizmo.

Lyginant su kitomis didelėmis pasaulio religijomis, konfucianizmas yra daug mažiau organizuotas ir hierarchinis, tačiau paskutiniais metais konfucianizmui maišantis su komunizmu, ta situacija gerokai keičiasi ir jis po truputį ima įgauti ryškiai hierarchinių religijų pobūdį - yra prižiūrimas vis didėjančios hierarchinės kinų organizacijos.

Kadangi konfucianizmas yra integruojamas į kinišką komunizmą, tai Komunistinės Kinijos valdžia labai primygtinai aiškina, kad esą konfucianizmas nėra religija, o yra tik filosofija ir panašiai. Realiai tai tiesiog eiliniai kiniškų komunistų makaronai.

Ar konfucianizmas yra religija, ar filosofija?

Senais laikais apie Konfucianizmo, kaip religijos prigimtį ginčų nelabai tebūdavo, bet reikalas pasisuko XXa. viduryje, kai Mao Dzedunas, buvęs tuomečiu Kinijos Didžiuoju vadu, sugalvojo kovot su religija ir kitomis blogybėmis. Tai tuo pačiu ypatingai smarkiai naikino konfucianizmą. O paskui, kadangi kažkaip visko išnaikinti nesigavo, o pripažinti, kad religija buvo stipresnė už komunistų valdžią - irgi nesigavo, tai komunistų ideologai ėmė ir sugalvojo, kad konfucianizmas išties nėra religija, o tėra tik filosofija, kuri kilusi iš senovės kiniečių liaudies, o todėl gali puikiai susiderinti su komunistine ideologija.

Visiškai analogiškai būtų gavęsi, jei Rusijos bolševikai būtų sugalvoję iš krikščionybės pašalinti užuominas apie Dievą, o tada Evangelijų pagrindu sudarę kokį nors gudrų sąmojingų Jėzaus Kristaus citatų rinkinį, kuri paskui pradėtų platinti kaip esą tam tikrą nereligiją, o liaudies Jėzaus filosofinį mokymą, skirtą bolševizmo idėjoms įtvirtinti.

Tai toksai paradoksas, kad nors didysis vadas Mao Dzedunas konfucianizmą naikino, kaip išgalėdamas, dabartinė Komunistinė Kinija, nors ir garbindama tą patį Mao Dzeduną, visur pati kiša konfucianizmą, jo moko, o užsienio valstybėse komunistinę ideologiją skleidžia būtent steigdama ir finansuodama visokius Konfucijaus institutus.

Nors pagal dabartinę oficialią Komunistinės Kinijos doktriną konfucianizmas nėra religija, realiai jis yra religija su visais to atributais - pradedant pačiu sudievintu Konfucijumi, kuris yra koksai tai pranašas ir dievas viename, taip pat 72 to Konfucijaus mokytiniais, kurie yra šventi apaštalai, ir baigiant visokiom šiaip religinėm maklėm, pvz., kaip kad tikėjimas dvasiomis (ir ne tik žmonių dvasiomis) bei reinkarnacija.

Konfucianizmo pagrindai

Esminiai konfucianistinio tikėjimo pagrindai yra tokie:

• Ru - tikėjimas, konfucianizmas - šituo žodžiu patys konfucianistai vadina savo religiją, aiškindami, kad čia daugiau nei religija ir taip toliau - na, kaip įprasta įvairiems religinianms judėjimams
• Tian - rojus, dangus arba kosmosas, arba dievas ar šiaip kokia tai teigiamoji energija. Žmogus turi garbinti ir tarnauti Tian, o tas tarnavimas geriausiai įvyksta per ritualų ir papročių laikymąsi bei protėvių garbinimą. Į tą rojų patenka tie, kas labai dorai ir gerai nugyveno gyvenimą, o taip pat valdžios nariai, nes jie darė ypatingai didelius ir svarbius darbus.
• Diyu - tai pragaras, požemiai arba ta vieta, kur pakliūna tie, kas nesilaikė papročių, negarbino protėvių, blogai elgėsi ir panašiai - absoliuti dauguma žmonių pakliūna būtent į ten
• Dešimt pragaro teismų - tai dešimtis teismų, kur teisėjai baudžia nusidėjėlius visokiais klaikiais kankinimais iki sielos pražūties, o paskui tą sielą prikelia ir vėl baudžia, ir tai daroma tol, kol galų gale tą sielą kas nors išgelbsti ir ji atgimsta žemėje, o jau tada po gyvenimo vėl gali būti nubausta ar kaip nors patekti į rojų
• Atgimimas - kai žmogus po pragaro teismų vėl gimsta Žemėje, jam gali pasisekti ar nepasisekti (priklausomai nuo ankstesnių nuopelnų), bet visvien gyvenimas yra šansas, ir kaip jį pragyvensi - taip po mirties ir gausi, tad kiekvieno žmogaus tikslas turėtų būti tapti kažkiek geresniu, geriau elgtis su tėvais ir protėvių dvasiomis ir taip užsitikrinti mažiau pragaro po mirties ir vėlgi geresnį gyvenimą vėl atgimus
• Protėvių garbinimas - jis apima ir ritualus, ir tradicijas, ir bendrai veikia kaip esminis hierarchinės religinės valdžios elementas, nes garbindamas protėvių hierarchiją, žmogus tuo pačiu norom nenorom garbina ir valdžios hierarchiją
• Valdžios hierarchija - kuo žmogus aukščiau valdžioje, tuo jis daro didesnius ir svarbesnius darbus, o tai reiškia, kad jį į Žemę siuntė Tian, Rojaus jėgos, ir išties aukščiausi valstybės vadovai - tai Tian pasiuntiniai. Būtent todėl, jei žmogus užsitarnauja iki valdžios - jis gali pakliūti į rojų - į Tian. Anksčiau hierarchija būdavo siejama su Kinijos imperatoriumi ir jo šeima, tuo tarpu dabar - su Kinijos kompartijos vadais.

Būtent remiantis tokia valdžios ir dievybių sutapatinimo idėja, dabar Komunistinė Kinija reikalauja, kad pvz., krikščioniškos bažnyčios kabintų Kinijos Didžiojo vado portretą vietoje Jėzaus Kristaus.

Čia įdomus dar tas momentas, kad paprastai ta kiniška sistema net nežada, kad "pakliūsi į rojų, jei gerai elgsiesi šiame gyvenime" - ji žada, kad visvien kankins pragare, bet atgimsi su geresniais šansais - t.y., būsi aukščiau hierarchijoje, o tada vėl jei gerai elgsiesi, tai vėl aukščiau ir taip per daug gyvenimų gal kažkada ir pasiseks. T.y., žmogaus gyvenimo tobulumas - visą gyvenimą nugyventi nieko nekeičiant, o tik kuo tobuliau atliekant savo funkciją ir kuo labiau palaikant visą hierarchinę valdžios sistemą.

Bendrai imant, konfucianizmas yra labai didelis kratinys visokių tikėjimų (itin daug perimta iš budizmo ir daosizmo), kuriuose persimaišę kas papuola su kuo papuola. Oficialūs valdžios šaltiniai tą religiškumą smarkiai neigia, tačiau praktika rodo, kad šimtus metų augintas kaip religija, konfucianizmas ir liko religija, ir nieko čia nepakeisi, kad ir kaip tuos prietarus neigtum ar aiškintum, kad tai jau seniai neegzistuoja, tai netikra konfucianizmo dalis ir panašiai.

Nors šiuolaikiniai komunistiniai konfucianizmo skleidėjai paprastai sugeba iš tuščio į kiaurą pripilstyti tiek, kad maža nepasirodytų, realiai visa konfucianizmo esmė labai paprasta: žmogus turi būti tobulu milžiniškos hierarchinės sistemos sraigteliu, ir turi dėti visas pastangas būtent tam, kad tokiu sraigteliu visada ir būtų. Jei nebus - tai bus kankinamas pragare, o jei elgsis tinkamai - tai po mirties bus paaukštinamas tol, kol per daugelį atgimimų paklius į rojų.