Howard the Duck
Howard the Duck - toksai dalinai fantastikos, o dalinai komedijos ir parodijos pobūdžio filmas, kurį 1986 metais sukūrė anoksai režisierius Willard Huyck, kuris šiaip tai niekuo nebuvo įžymus, išskyrus gal tik tai, kad Star Wars filmuose dirbo, kaip scenarijų daktaras, kitaip tariant - redaktorius, kuris blogai suvestus siužeto galus suveda į visumą, arba šiaip kokius pakeitimus padaro. Gal per tai Willard Huyck ir gavo palaikymą iš Lucasfilm šito filmo pastatymui.
Reikia pasakyti, kad kaip parodijų žanro filmas, šitas pastatytas stebėtinai gerai, ir net nesuprasi, ką jis čia išties parodijuoja - ar visokią amerikietišką fantastiką, ar siaubiakus, ar detektyvinio pobūdžio kūrybą, ar nuotykinius herojinius filmus. Žodžiu, biškį makalynė, bet su siužetu.
Kad nebūtų nuobodu, filme žaidžiama daugeliu visokių smulkesnių ir stambesnių detalių - pvz., vis stebuklingai keičiasi herojaus antino Howardo kostiumai, dažniausiai nei nepasakant, iš kur tie pokyčiai, o taip pat rodomi tokie momentai ir tropai, kaip pvz., super maniakas, vairuojantis milžinišką amerikietišką fūrą. Tokios detalės sukuria gan ryškią atmosferą, ir tai matyt ir yra didžiausia šito filmo vertė.
Howard the Duck filmo siužetas
Taigi, gyveno sau kažkokioje ančių planetoje koksai tai antinas Howard, ir viskas buvo gerai, bet vieną vakarą tik pyst ir išnešė jį paslaptinga jėga į kosmosą kartu su visu foteliu, kuriame sėdėdamas, jis sau ramiai gurkšnojo alų. Ir nukrito jis į kažkokį šiukšlyną, tiksliau į Žemės planetą.
Štai ten susipažino su kokia tai gražia Hard Rock dainininke, kurią išgelbėjo nuo kokių tai užpuolikų, paskui ten tarp jų prasidėjo kažkokia keista zoofilija. Dar paskui paaiškėjo, kad jį čia atgabeno kokie tai mokslininkai, kūrę kokius tai paslaptingus ginklus, o dar paskui tie mokslininkai atgabeno kokią tai mirtiną namo didumo krevetę, kuri maitinasi elektra ir radioaktyvumu ir su savo sėbrais nori užgrobti Žemę.
Taigi, aišku, kad antinas Howard viską tenai nugalėjo, o paskui tapo estrados žvaigžde ir pradėjo koncertuoti kartu su ta savo dainininke.
Vertinimas pagal Pipcinema
Štai maždaug kaip gaunasi, vertinant pagal Pipcinema kriterijus:
- Istorija: 2/5 - istorija pilna šabloniškumų, bet kitą vertus, akivaizdžiai parodinė, tad gal ir nėra blogai
- Vietovė/efektai: 4/5 - kaip 1986 metų filmui, tai netgi labai neblogai, ypač gerai pastatytos ir rizikingai filmuotos gaudynių scenos, nors kai kurie efektai ir juokingokai atrodo
- Režisūra: 3/5 - siužetas nuosekliai išlaikomas, jokių stebuklų nėra, bet yra kai kurie superiniai tropai, ant kurių laikosi parodija
- Vaidyba: 2/5 - vaidyba labai silpna, faktiškai visas filmas yra 4 pirmo plano pozuotojai (įskaitant antį), gal kokie 8 foniniai antro/trečio plano aktoriai ir kažkiek statistų, bet visgi geriau už lietuviškų filmų vaidybą
Viso: 11 balų iš galimų 20, tai reiškia, kad geriau žiūrėti, negu nežiūrėti. Vakaruose senesnei kartai šitas filmas žinomas labai gerai ir vertinamas, kaip vienas iš ryškesnių 198x periodo komedinių filmų.