Europos anglies ir plieno sąjunga

Europos anglies ir plieno sąjunga - tai tas tarpvalstybinis darinys, kuris tapo pagrindu Europos Ekonominės Bendrijos atsiradimui, o vėliau - dar ir Europos Sąjungai.

Anglies ir plieno sąjunga buvo sukurta 1951 metais, kai prie Beniliukso pasirašytų ekonominių sutarčių prisijungė ir jas išplėtė Vokietija, Prancūzija ir Italija.

Sutartis po sudaryta tuo metu, kai visi dar labai gerai prisiminė II Pasaulinį karą, kuriam kilti buvo nemažai ir ekonominių priežasčių, iš kurių bene didžiausia buvo Prancūzijos ir Vokietijos ekonomikų atskirtumas - valstybėse beveik nebuvo bendrų verslų, tarpusavio prekybos ir panašiai. Taigi, anoksai Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robert Schuman paskelbė tokią deklaraciją - kad reikia solidarumo gamyboje, kur ją bendrais interesais reguliuotų kažkokia aukštesnė institucija, žiūrinti bendros gerovės, o ne pavienių šalių interesų. Ir ta institucija padarytų taip, kad apie karą tarp Prancūzijos ir Vokietijos būtų ne tik neįmanoma galvoti, bet kad jis ir realiai taptų tiesiog neįmanomu dėl materialinių priežasčių.

Vėliau, pagal tą Schumano deklaraciją ir buvo pasirašytos sutartys, pirmiausiai skirtos tam, kad sunkioji pramonė ir energetikos sektorius galėtų kuo laisviau prekiauti tarp valstybių. Kuriant tokią sąjungą, buvo didele dalimi pasiremta Beniliukso sėkme ir patirtimi. Taigi, paradoksaliai gavosi taip, kad nors buvo kalbama apie Prancūzijos-Vokietijos santykius, išties Prancūzija ir Vokietija, o prie jų - dar tuo pačiu ir Italija prisijungė prie reguliacinės sistemos, kurią jau buvo susikūrę Belgija, Nyderlandai ir Liuksemburgas.

Vėliau, kai ta Anglies ir plieno sąjunga pasiteisino, ji buvo išplėsta ir pavirto į Europos Ekonominę Bendriją, o toji ilgainiui išaugo į Europos Sąjungą.