Endobiogenika
Endobiogenika - stebuklinė alternatyvi medicina, kuri tipo kažkaip sureguoliuja kažką taip, kad žmogus pasveiksta ar tai neserga, nes tipo serga dėl to, kad ne ligos kaltos, o koksai tai neteisingas meždiagų pasiskirstymas. Paprastai kartu su endobiogenika dar eina tokie keisti vėjai, kaip holistinė medicina, kur atrodo, kad irgi viskas kaip ir teisybė, bet išties tai kažkokie makaronai.
Gi nors daugelis endobiogenikos skleidėjų aiškina, kad čia esąs kažkoksai tai mokslas, realiai gi mokslu patvirtintų tyrimų iš jų sulaukti nesigauna, vietoje to gi jie kaišioja kažkokias nuorodas į kokius tai keistus leidinius ir reklamas, kur su mokslu bendro matyt panašiai, kaip ir pas Pipediją.
Niekas negali paneigti, kad endobiogenika nėra teisybė, bet įrodyti tai irgi negali, nes to taip pat nematėm. Tokia situacija matomai reiškia, kad turim puikų falsifikuojamumo kriterijaus pavyzdį: tikras mokslas gali būti falsifikuojamas, todėl arba paneigiamas ar įrodomas, tuo tarpu čia net neaišku, kaip ką nors galima būtų falsifikuoti, o tai reiškia - kad teorija neparemta faktologiniu turiniu.
Oficialiai gi endobiogenika (Endobiogenics arba Endobiogeny) - tai kokiomis tai autorių teisėmis apsaugota metodika, kurią išrado du daktarai - Jean-Claude Lapraz ir Christian Duraffourd. Kadangi metodika yra apsaugota autorių teisėmis, tai šitai savaime reiškia, kad tai nėra mokslas, nes mokslinių faktų jokios autorių teisės apsaugoti negali. Ir tai reiškia, kad jei būtų kažkokie tai ten realūs fiziologiniai mechanizmai, tai autorių teisės ten neveiktų, o būtų realūs medicininiai metodai, kuriuos realiai ir taikytų kokie nors tikri daktarai, pvz., kokie tai šeimos gydytojai ar endokrinologai. Ir tokie metodai ir būtų aprašyti moksliniuose straipsniuose, ir jiems jokių endobiogenikų nereiktų.
Gi dabar pagal tas patentuotas endobiogenines metodikas viskas veikia taip, kad daktaras kažką ten siunčia į kažkokį kokios tai patentuotos firmos puslapį, o tas puslapis niekaip nieko neatskleisdamas mįslingais būdais ima ir kažką apskaičiuoja, duodamas paslaptingą diagnozę. Štai iš to neaišku ko ir sugalvojamas paskui gydymas kokiais tai papildais.
Aišku, gydymas ten būna visokiais maisto papildais, kurie taip vadinami dėl to, kad dažniausiai jokio stebuklingo gydymo neturi, nes tai tiesiog kokie nors vitaminai ir mineralai, kurie gal kažkam ir naudingi, bet realiai tai kokio nors didesnio naudingumo, kylančio iš to, kad naudojami pagal kokius tai endobiogenikos principus, niekur nematėm.
Žinoma, labai gerai, kai durnas pacientas už visą tai sumoka didelius pinigus.