Falsifikuojamumas

Falsifikuojamumas - vienas iš esminių požymių, skiriančių faktais pagrindžiamas teorijas nuo daugelio įvairių pseudomokslo atvejų. Tai vienas iš kelių dažnesnių įvairaus pseudomokslo požymių. Nors kai kurios pseudomokslinės teorijos gali būti falsifikuojamos, visgi labai daugeliui jų būdinga tai, kad jų falsifikuoti nėra įmanoma, kas rodo, kad teorija nesisieja su faktais.

Falsifikuojamumo esmė labai paprasta: jei mes galim išgalvoti ir sumeluoti kokį nors realybės faktą, tai ar šitai padarys realią įtaką tai teorijai? Jei išgalvotas faktas gali tą teoriją iš esmės sugriauti, arba iš esmės patvirtinti, tai reiškia, kad ta teorija yra paremta realybės faktais, o tų faktų įrodymas ar paneigimas turi lemiamą įtaką teorijos egzistavimui.

Šnekant paprasčiau - tai reiškia, kad teorija susieta su realybe. Jei teorija susieta su realybe - tai reiškia, kad jos teisingumo klausimas atsiremia į faktų tikrumo klausimą. O tai reiškia, kad patikrinus ir patvirtinus arba paneigus tam tikrus faktus, patvirtinamas arba paneigiamas pačios teorijos teisingumas.

Kaip pvz., teorija, kuri ką nors aiškina apie Dievą, negali pateikti tokio Dievo fakto, kuris būtų įrodomas ar paneigiamas. Tai reiškia, kad teorija apie Dievą nėra mokslinė. Analogiškai ir kitos teorijos, kurios negali pateikti kažkokių teoriją nustatančių faktų, kuriuos būtų galima įrodyti ar nuneigti, irgi nėra mokslinės.

Kaip kitas pvz., teorija apie šūdus gali pateikti šūdų egzistavimo faktą, taigi, pagal tai galima ir nustatyti, kad šūdų teorija bus susieta su realybe ir atitiks falsifikuojamumo kriterijų.

Jei nesigauna sugalvoti kažkokio fakto, nuo kurio teisingumo ar neteisingumo priklausytų teorijos egzistavimas, tai reiškia, kad teorija yra atsieta nuo realybės ir tai reiškia, kad išties tai ji tėra paprasčiausi pseudomoksliniai bezdalai, turintys prastą kvapą ir jokios naudos.