Atimti ir padalinti

Atimti ir padalinti - klasikinė įvairiarūšių leftardų idėja, populiari jau nuo XIXa., jei ne nuo anksčiau. Savo esme šita atimdinėjimo ir dalinimo idėja - tai dar ir marksizmo pagrindas. Pirmą kartą atvirai ir plačiai atimdinėjimo ir dalinimo idėja buvo įgyvendinta Rusijoje po Spalio perversmo, kai ten valdžią užgrobė agresyviausia to meto leftardų rūšis - bolševikai.

Patį posakį "Atimti ir padalinti" ne kartą įvardinęs buvo Vladimiras Leninas, kai vyko bolševikų siautėjimai.

Visas atimdinėjimas vyko, atimant bet ką iš bet ko, kas ką nors turi, pradedant turtingais fabrikantais ir baigiant visai vidutiniškais valstiečiais ar šiaip kokiais nors inteligentais. Paskui atimti dalykai būdavo dalinami atseit darbo liaudžiai, bet realiai tai tapdavo tiesiogine ar netiesiogine bolševikų vadų nuosavybe.

Praktikoje, aišku, ta bolševikų vadų nuosavybė buvo užmaskuota - padaryta kolektyvine, paskelbiant, kad tai liaudies nuosavybė, tačiau paliekant ją valdyti bolševikų vadams. O kadangi tai buvo grupinė nuosavybė, tai aišku, nesimatė, kad realiai jokie žmonės jokių gamyklų ar dar ko nors nevaldė, nes valdė viską visokie kompartijos veikėjai, o paskui - jų vaikai ir anūkai, kurie su valdžia susiduriančių žmonių buvo vadinami mažorais.

Labai gerai pati ta atėmimo ir padalijimo esmė buvo aprašyta George Orwell apysakoje "Gyvulių ūkis", kur gyvuliams sukilus prieš ūkininką, viską sau užsigrobė kiaulės, kurios pradžioje aiškino, kad ten esą yra bendra visų gyvulių nuosavybė, bet kaip tai tie kiti gyvuliai į kiaulių tarpą nebuvo įleidžiami. Tai čia taip ir gavosi - padalino, bet tik kai kuriems.