Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Senis Albinas

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
(Nukreipta iš Albinas)
Jump to navigation Jump to search
Pažinčių svetainės www.12ir14metunuogiberniukai.lt Senio Albino asmeninės anketos nuotrauka.
Nuotrauka nukopypizdinta iš kažkokių internetų. Jei kažkas pareikš pretenzijas prašome pranešti, tada padarysime nuotraukos printskryną.

Albinas Vyzentlis, dar žinomas kaip Senis Albinas. Kultinis lietuvių oficialiai patvirtintas Lietuwos patriarchas, vienas iš dviejų vis dar likusių gyvūjų, dalyvavusių Žalgirio mūšyje (nepatvirtintais duomenimis kitas yra Kazimieras Uoka) ir prisimenantis Lietuwos visapusiško klestėjimo laikus Albinas yra daugelio lietuvių favoritas, herojus irgi autoritetas, simbolizuojantis kraštutinai dešinįjį patriotizmą, ilgaamžiškumą ir begalinę viltį...

Albinas yra taip pat 370chan.lt koks tai lankytojas, kuris išsiskyria savo pyderastiškumu, nes kažkas čia ateina į Pipediją juo skųstis, tai matyt nemenkai kognityvinis disonansas pareina. Dar pasakoja, kad jei temos autorius pydaras ir neopydarai yra pydarai, tai Albinas kažkur tarp tų dviejų.

Istorija mena, kad Albinas kadaise dirbo Radioshow.

Albino skulptūra

Už švietėjišką veiklą Panevėžys pasistatė Albino skulptūrą. Tik dėl didelio nesusipratimo ją užvadino "Kalbininkas Juozas Balčikonis". Tai pasirodo, kad gal kalbainiai kokie yra su tais Albino prototipais susiję...

Tai gal ne veltui bijosi kalbainių visokie perėjūnai, kaip teisybės bijosi velniai?

Senio Albino teisybė

- Lietuwiai yra kilę iš tauriųjų romėnų, - cezarių ir kalygulų…

Taip kalbėjo senis Albinas, oficialiai patvirtintas Lietuwos patriarchas ir per gūdžius tūkstantmečius sukaupta nacijos išmintis kalbėjo jo lūpomis…

- Lietuwiai ir yra tie tikrieji arijai, o visos kitos tautos, - tiktai mūsų šešėliai… Kai romėnai atvažiuodavo į galvą lenkams duoti, dalis jų pasilikdavo čia ir įsteigdavo vietines įgulas, į kurias būdavo atrenkami tik patys drąsiausi ir tauriausi romėnų kariai. Vat iš tų įgulų ir kilo lietuwiai - iš drąsiųjų ir tauriųjų romėnų…
- Senovėje lietuwiai buvo nepaprastai dorovinga tauta, - kariaudavo tik esant būtinam reikalui, tiktai gindamiesi, belaisvių iš viso neėmė, nes taip daryti būtų buvę negražu ir nedora. Nevartojo jokio alkoholio, gėrė tiktai tyrą šaltinių vandenį, maudydavosi tyroje bei gaivioje ryto rasoje. Jaunimas gerbdavo vyresnius žmones, visi paklusdavo jiems, niekam net į galvą neateidavo ginčytis su vyresniu žmogumi…
- Senovės lietuwiai gyveno bendruomenėmis, kurioms vadovaudavo pats seniausias bendruomenės narys, paprastai vadintas Seniu. Visų bendruomenių Seniai sudarė Senatą, iš kurio būdavo renkamas vadovas - Senių Senis. Taigi iš to aiškiai matyti, jog valstybinė santvarka senovės Lietuwoje buvo labai demokratiška, nebuvo čia jokios tironijos, vergijos, žmonių išnaudojimo ir kitų negerovių, kurias daryti senovės lietuwiams net į galvą nebūtų atėję…
- Senovės lietuwiai turėjo šventyklas, kuriose veisdavo apeiginius žalčius, tokias gyvatukes, naudotas ritualams atlikti. Taigi buvo tai sakralinė visuomenė, - visuomenė be smurto, neteisybės ir kitokių negerovių, visuomenė - kurioje visi gyveno nepaprastai laimingai ir dorai…
- Bet atkeliavo į Marijos žemę žydų pirkliai su savo žydiškomis prekėmis ir išmokė lietuwius visokių nedorybių, visų pirma prekiauti tarpusavyje, vengti mokesčių bei apgaudinėti vienas kitą. Vėliau, žydų pakviesti, Lietuwą masiškai užplūdo visokių tautybių pasaulio perėjūnai, - visų pirma tai lenkai, rusai, gruzinai ir t.t.
- Būtent tada visiškai pakriko lietuwių moralė - jaunimas ėmė nebeklausyti senių, pastarieji dėl to ėmė bambėti, kol gal gale pasidarė visiškai nepakenčiami. Išmoko dorieji lietuwiai vogti, apgaudinėti, lupikauti, muštis, gerti alkoholinius gėrimus, rūkyti… Be to juos žydai primokė pamėgti pinigus, bei savo žydiškose gildijose susimokė įskiepyti lietuwiams iki to buvusį visiškai svetimą bruožą, - pavydą, vėliau tapusį lietuwių nacionalinio išskirtinumo simboliu. Galutinai pakriko dorovingoji Lietuwa būtent dėl šių atėjunų, visų pirma dėl žydų ir rusų blogos įtakos.

Šitokiais prakilniais žodžiais kalbėjo Senis Albinas, kartu su Kazimieru Uoka vieninteliai likę gyvi, dalyvavę Žalgirio mūšyje. Staiga persimainė Senis, - jo akys paraudo, pro nasrus ėmė dribti baltos putos, dūmai ėmė veržtis pro Senio ausis ir nosį, o iš burnos išlėkė protezas…

- Neatleisiu!,.. nedovanosiu!.. - kraupiai sušuko Senis ir iškėlė į dangu savo liesą, kaulėtą bei nuo senatvės ir isterijos kretančią ranką, o taip pat antikvarinis lietuwių dievukas Perkūnas pritarė Seniui savo trenksmu iš dangaus.
- Užteks,.. pakaks,.. pakaks kentėti nuo svetimšalių, griaunančių mūsų nacijos pamatus, pastoviai primaišančių savo šuniško kraujo ir taip teršiančių nacijos grynumą… Pakaks broliai lietuwiai gyventi tokioje valstybėje, kur vienas lietuwis su šakėmis tyko lietuwio kito… pakilsime į kovą ir vėl bus Lietuwa lietuwiams, ir kai nebebus tų atėjūnų, iš kurių ir kilo visos tos negerovės, tada vėl laisvai galės sau po Lietuwos miškus ganytis meškos, mergužėlės vėl pins rūtų vainikėlius, berneliai laukuose ganys žąsinus bei ožius… Atgims toji tikroji Lietuwa tarsi Feniksas iš pelenų krūvos, ir gyvensime mes visi be jokių nusikaltimų bei negerovių, kaip kad kad buvo senosios Lietuwos laikais…

Tai pasakęs, Senis Albinas ilgai gaudė orą, ėmė sunkiai šnopuoti ir sudrebėjęs visu kūnu numiro… Senis numiro, tačiau išliko Senio Albino Teisybė, kuri šiuo metu keliauja iš lūpų į lūpas, iš trobos į trobą, iš kaimo į kaimą, iš miesto į miestą… Kai kurie žmonės ėmė kalbėti, jog nors Senis ir numirė, tačiau jisai yra su mumis, - įsikūnija į kokį nors žinomą valstybės žmogų ir kalba tautai jo lūpomis. Kai kas ėmė manyti, jog ypatingai Senis mėgsta persikūnyti į kun. monsinjorą, rezistentą, disidentą ir t.t.. A. Svarinską…

Senio vėlė sklando naktimis virš Lietuwos valstybės, ir tarsi minkšta antklodė apgaubia ramiai miegančių lietuwių sielas. Senis numiro, tačiau Jo Teisybė išliks mūsų širdyse per amžius!


Pipedija pažįsta dar albinų: