Paranoidinė schizofrenija

Čia nėra informacija gydymui. Jei norite gydytis pats, tai pirma pasikonsultuokit su kokiu nors mediku, vaistininku ar bent jau psichiatru, nes savigyda neretai baigiasi mirtimi. Taip kad Pipedija atsiriboja nuo jūsų nemokšiškumo beigi neišmanymo, tegul ir pateikdama tam tikrą menamai medicinišką ir pseudomedicininę informaciją arba jos alternatyvas, įskaitant ir visai jau kliedesius, kurių geriau jau jūs neklausykit... Konkrečias pastabas skaitykite diskusijose. Ir nepamirškite - jei turite teisingesnių faktų, galite juos čia pat pataisyti!

Paranoja, siauresniu atveju - paranojinė schizofrenija arba paranoidinė šizofrenija - būdingas kliedesių kompleksas, susijęs su įkyriomis idėjomis, haliucinacijomis, kryptingu mastymo sutrikimu. Siauresne prasme - viena iš šizofrenijos formų.

Įprastame gyvenime neretai paranoja vadinamas bet koks įtarumas, ypač, jei jis nuolatinis, neretai paranoja pavadinamos ir įvairios įkyrios idėjos. Būtina atkreipti dėmesį, kad nors tokia simptomatika dar neleidžia diagnozuoti šizofrenijos, tačiau tai yra pakankamai rimtas vangiosios šizofrenijos požymis.

Pilnavertė paranoidinė šizofrenija išsivysto per keletą metų, todėl galima vienareikšmiškai tarti, kad būtent šiai formai būdinga latentinės šizofrenijos stadija, kitaip tariant - tai būdinga išvystyta vangiosios šizofrenijos forma, turinti ryškią simptomatiką. Būtent todėl galime vienareikšmiškai patvirtinti Snežnevskio išvadas apie sąryšį tarp paranoidinės ir vangiosios šizofrenijos, o ankstesnes vangiosios šizofrenijos diagnozes pervardinti, kaip paranoidinę šizofreniją.

Būdinga paranoidinės šizofrenijos simptomatika - išsivystymas vyresniame amžiuje, maždaug nuo 30 metų. Sutrinka aplinkos suvokimas, ligoniui kyla vis būdingesni kliedesiai, haliucinacijos, emocinis nestabilumas, pasireiškiantis jaudinimusi, blaškymusi, nesugebėjimu atskirti savo kliedesius nuo realybės. Ligonį dažniausiai kamuoja įtarimai, kad jį kažkas veikia, kai kada - per psichotronus, telepatiškai, per NLP, pasąmoninius pranešimus ar dar kaip nors.

Sunkios psichozės atveju ligonis gali imti kliedėti apie persekiotojus, norinčius jį nunuodyti ar nužudyti, jam gali kilti ir įvairių kitų idėjų. Haliucinacijos dažniau klausos ar uoslės, rečiau - skonio, regimosios haliucinacijos gana nebūdingos. Klausos haliucinacijos paprastai pasireiškia vidiniais balsais, kurie sako, ką reikia daryti, pavyzdžiui, diktuoja ligoniui laiškus ar straipsnius, tad neretai ligoniai suserga būdinga grafomanija, rašinėja įvairius skundus ir pan..

Sunkesniais atvejais, besigindamas nuo menamų pavojų ar užpuolikų, paranoidine šizofrenija sergantis gali ir užpulti aplinkinius, bandyti nusižudyti ar pan..(Klasikinis psichiatrams žinomas atvejis - tai mokytojo Wagnerio, XIX amžiaus pabaigoje padegusio ir iššaudžiusio visą kaimą, istorija.)

Tarp bendrų idėjų, kurios dominuoja paranoidinių šizofrenikų tarpe - didybės manija, persekiojimo kliedesiai, įsitikinimas, kad kažkas valdo ligonio veiksmus ar mintis, įsitikinimai dėl sirgimo įvairiomis ligomisn - hipochondrija ir t.t.

Paskutiniu metu pastebima ir specifinė, mišri su hebefrenija paranoidinės šizofrenijos forma, 2009 leidinyje "Psichiatrijos žinios" įvardinta, kaip marazmitinis pipeditas. Vakaruose ši forma žinoma jau kelerius metus, dažniausiai vadinama internetiniu sindromu.