Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia durnapedija! Nusišnekėjimų šventovė!

Subskraibink Pipediją ant FB:

Hebefrenija

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 Star of life.png  Jei norite gydytis pats, tai pirma pasikonsultuokit su kokiu nors mediku, vaistininku ar bent jau psichiatru, nes savigyda neretai baigiasi mirtimi. Taip kad Pipedija atsiriboja nuo jūsų nemokšiškumo beigi neišmanymo, tegul ir pateikdama tam tikrą medicinišką ir pseudomedicininę informaciją arba jos alternatyvas, įskaitant ir visai jau kliedesius, kurių geriau jau jūs neklausykit...
Konkrečias pastabas skaitykite diskusijose. Ir nepamirškite - jei turite teisingesnių faktų, galite juos čia pat pataisyti!

Hebefrenija arba hebefreninė šizofrenija, kartais dėl būdingos ankstyvos manifestacijos dar vadinama kaip jaunatvinė šizofrenija - viena iš klasikinių schizofrenijos formų, itin būdinga jaunesnio ar vidutinio amžiaus asmenims. Dėl žodžių nesupratimo kai kurie kalbainiai dar siūlo nemediciniškai sakyti, kad tai dezorganizuota šizofrenija, o šiaip tai lietuviškai būtų tiesiog nerišlioji šizofrenija, nes labai jau durnas pacientų elgesys būna.

Hebefrenijai būdinga gan staigi eiga, kliedesiai, rečiau - haliucinacijos, ligonis greit degeneruoja, elgiasi stebėtinai kvailai, emocingai, nenuosekliai, tačiau dažniausiai būna linksmas ir savim patenkintas. Būtent dėl hebefreninei šizofrenijai būdingos ankstyvos ir greitos pacientų intelektinės degradacijos visa šizofrenija gavo ir kitą pavadinimą - dementia praecox.

Kaip atskira hebefrenijos rūšis kartais išskiriama heboidinė šizofrenija, pasižyminti visišku asocialumu, amoralumu, egoizmu, negebėjimu įsivertinti savo veiksmų pasekmių, išskirtiniu brutualumu, tačiau turinti daug vangesnę, lėtai progresuojančią eigą.


Hebefreninės šizofrenijos simptomatika

Tipinė simptomatika - Kerbikovo triada, o kartu ir labai su ja susijęs dibiliškas pokštavimas, primityvios emocijos, emocinis bukumas. Dažni hebefrenikų juokai - tai pavyzdžiui, primyžti kam nors į arbatą ar sriubą, pakišti kam nors koją, trenkti atsitiktiniam žmogui į veidą, maudytis upely su drabužiais, prišikti kam prie durų ant kilimėlio, visaip iškraipyti žodžius, tyčia netaisyklingai ir klaidingai rašyti, etc..

Labai būdingas pacientų impulsyvumas, polinkis rodyti visokias grimasas, maivytis, daryti selfius, perteklinis emocingumas, paratimija.

Dažnai pastebima fragmentiška, trumpalaikė ir visiškai asistemiška sunkesnė simptomatika, kaip kad balsai galvoje, visokios haliucinacijos, kliedesiai, sutrikęs afektas, trumpalaikė katatoninė simptomatika ar ir rimtesni katatonijos požymiai. Tokiems simptomams būdinga staigi ir greita kaita, pvz., kelias minutes trunkantis mutizmas, o paskui echolalija, o dar paskui - stereotipijos. Sunkesniu atveju pacientas gali pradėti kliedėti, skųstis balsais, po kelių valandų pakliūti į stuporą, o dar po kelių valandų išbėgti tūsintis su draugais.

Taip pat būdinga ilgainiui vis stiprėjanti negatyvi simptomatika, augantis emocinis bukumas, valios sutrikimai, neretai ir apatijos priepuoliai. Itin tipiška būna anozognozija.

Bendri mastymo sutrikimai pas hebefrenikus yra tipiniai, primityvūs, ganėtinai būdinga apraiška - logorėja, schizofazija, echolalija, kiti nerišlios kalbos sutrikimai.

Specifiniais atvejais galima mišri hebefreninė-paranoidinė šizofrenijos forma, turinti gan būdingus paranojinei schizofrenijai pozityvius simptomus, permaišytus su tipišku hebefrenijai nerišlumu ir specifine grafomanija. Tokie ligoniai linkę degraduoti, yra nerišlūs, primityvūs, tačiau pasižymi gana ryškiomis paranoidinėmis idėjomis, sąlyginai kūrybingais, nors ir nelabai sistemingais kliedesiais.

Paskutiniu metu pastebimas būdingos "kompiuterinės" hebefrenijos formos plitimas, Lietuvoje šis sindromas 2009 metais leidinyje "Psichiatrijos žinios" įvardintas, kaip pipeditinis marazmitas. Būdingas rašymas be lietuviškų raidžių, primityvi kalbėsena, lėkšti juokai, sparčiai krentantis pacientų intelektas, mėmių naudojimas.

Hebefrenijos prognozė ir eiga

Paprastai hebefrenija prasideda ankstyvame amžiuje, paauglystėje, kartais kiek anksčiau, gerokai retesniais atvejais - maždaug iki 25-30 metų amžiaus pacientams.

Ligos eiga tipinė: prieš jai prasidedant, pacientai paprastai būna perteklinai paklusnūs, mandagūs, gerai mokosi, tvarkingai elgiasi, būna gana nesavarankiški, pavyzdiniai vaikai. Kažkuriuo momentu prasideda staigi degradacija (kaip supermamos sako, kad "vaiką lyg kas sukeitė"): pirmiausiai vaikas ima vis blogiau mokytis, nustoja kuo nors domėtis, pasidaro uždaras, ima reikštis emocinis bukumas, piktumas ir chamiškumas tėvų atžvilgiu, polinkis į chuliganizmą. Paskui ima reikštis ir visa kita hebefreninei šizofrenijai būdinga simptomatika.

Ligos eiga dažniausiai sparčiai progresuojanti, per kelerius metus pacientai tampa nepajėgiais adaptuotis prie aplinkos, o vėliau ima reikštis ir demencijos požymiai.