Asmenybės sutrikimas

Asmenybės sutrikimas - tai toksai ilgalaikis, per gyvenimą nekintantis psichikos sutrikimas, kuris panašesnis į kažkokią gilią charakterio ar mąstymo savybę, tik kad nepataisomas ir keliantis problemas. Problemos gali kilti pačiam asmenybės sutrikimą turinčiam žmogui, bet gali būti ir taip, kad aplinkiniams. Kartais žmogus problemas kelia kitiems ir pats vargo nemato. O dar kartais būna taip, kad ir kitiems problemos, ir pačiam žmogui.

Bendras asmenybės sutrikimų požymis - kad sutrikimas būna atsiradęs dar vaikystėje, dažniausiai ankstyvoje, o dažnai - net ir kūdikystėje. Ir nelabai besikeisdamas, tęsiasi visą gyvenimą, taip ir nepasitaisydamas. Visokie vaistai čia nepadeda. Psichoterapija - arba irgi nepadeda, arba būna menkai efektyvi.

Ankstesniais laikais asmenybės sutrikimai buvo tapatinami ir su psichopatija, ir su asmenybės tipais, tariant, kad tai tiesiog charakterio akcentuacija, sustiprėjusi iki patologijos. Kitais atvejais būdavo tariama, kad išties tai būna psichinė patologija - psichopatija, o asmenybės tipas tiktai rodo, kokia liga ilgainiui išsivystys, ir kad visada išsivysto tiesiog šizofrenija. Taip aiškindavo baudžiamosios psichiatrijos atstovai.

Šiais laikais asmenybės sutrikimų supratimas yra gerokai pasikeitęs ir nagrinėjami jie jau kitaip, kaip kažkurie keisti neprisitaikymai. Kita vertus, ir dabar į asmenybės sutrikimų tarpą metama kas papuola.

Šiuolaikinis asmenybės sutrikimų nagrinėjimas

Bendras šiuolaikinis asmenybės sutrikimų konceptas yra toksai: jis atsiradęs ankstyvoje vaikystėje, nekintamas, jo neveikia vaistai, tęsiasi visą gyvenimą, silpnai pasiduoda psichoterapijai arba jai išvis nepasiduoda. Lengvesniu atveju, kai toksai sutrikimas netrukdo žmogui gyventi (ar netrukdo kitiems) - tai vadinama charakterio akcentuacija. Sunkesniais atvejais, kai jau problemos darosi realios - tai imama vadinti asmenybės sutrikimu.

Diagnozuojant asmenybės sutrikimą, viskas vykdoma dviem etapais:

• Pirmame etape turi būti įsitikinta, kad išvis yra asmenybės sutrikimas:
  • Turi būti mąstymo, elgesio, reagavimo ar kiti psichikos nuokrypiai, kurie stabilūs, visąapimantys - veikiantys visose gyvenimo srityse
  • Tie nuokrypiai turi būti stabiliai, be didėjimų ir mažėjimų besitęsiantys nuo pat vaikystės, visą gyvenimą
  • Tie nuokrypiai neturi būti sukelti kokios nors kitos organinės ligos, psichikos ligos ar socialinių veiksnių, jie turi būti savaiminiai
  • Tie nuokrypiai turi kelti pripažįstamas problemas pačiam pacientui arba aplinkiniams
• Antrame etape turi būti įvardinami konkretūs nuokrypiai, pagal kuriuos identifikuojamas pats asmenybės sutrikimas:
  • Turi būti pakankamai aiškūs požymiai, kad tas sutrikimas nėra atitinkantis įprasto, kad ir keisto mąstymo ar reagavimo požymius
  • Tie požymiai turi vienareikšmiškai atitikti bent vieno identifikuojamo sutrikimo, esančio asmenybės sutrikimų sąraše, požymius

Esminiai asmenybės sutrikimų skirtumai nuo kitų paplitusių psichikos sutrikimų rūšių:

• Lyginant su schizofrenija, nebūdingos haliucinacijos, asmenybės sutrikimo eiga yra nekintama, be aiškesnių gerėjimų ar blogėjimų
• Lyginant su bipoliniu sutrikimu, asmenybės sutrikimo eiga yra nekintama, nesimato ilgų pakitusios nuotaikos būsenų
• Lyginant su neurozėmis, psichoterapija yra mažai veiksminga arba netgi neveiksminga, ribotai padeda netgi ilgalaikės giluminės psichoterapijos kursas

Tiesa, yra ir išimčių: pvz., ribinis sutrikimas gana juntamai pasiduoda psichoterapijai, nors tam reikalingas gana ilgas, poros metų kursas.

Įvairios asmenybės sutrikimų klasifikacijos

Asmenybės sutrikimai yra tiek įvairūs ir keisti, kad tik paskutiniu metu pradedama kažkiek jau sutarti, kokie yra esminiai asmenybės sutrikimai. Bet ir tai labai ribotai - pvz., britų tyrimai rodo, kad DSM numatytas asmenybės sutrikimų klasifikavimas padengia vos apie 60-70% iš visų asmenybės sutrikimų atvejų. Kiti asmenybės sutrikimai būna tokie, kur DSM nenumatyti.

Taigi, norint suprasti asmenybės sutrikimus, reikia žinoti ne vieną asmenybės sutrikimų klasfikaciją, o taip pat ir daugelį retesnių, netipinių asmenybės sutrikimų, kurie kažkuriose klasifikacijose nenumatyti.

Čia žemiau pateikiame įvairias asmenybės sutrikimų klasifikacijas. Kai kurios iš jų yra smarkiai pasenusios, tačiau būtent jų įvairovė ir kaita rodo, kiek smarkiai keitėsi asmenybės sutrikimų suvokimas psichiatrijoje:

• Theodore Millon asmenybės sutrikimų klasifikacija - ta, kuria daugiausiai remiamasi, kuriant kitas šiuolaikines asmenybės sutrikimų klasifikacijas
• asmenybės sutrikimai pagal ICD-9 - jau nebegaliojanti klasifikacija
• asmenybės sutrikimai pagal ICD-10 - dabartinė klasifikacija
• asmenybės sutrikimai pagal ICD-11 - nauja klasifikacija, siejanti sutrikimus su akcentuacijomis
• asmenybės sutrikimai pagal DSM-I - priešistorinė asmenybės sutrikimų klasifikacija
• asmenybės sutrikimai pagal DSM-II - priešistorinė, tik naujesnė asmenybės sutrikimų klasifikacija
• asmenybės sutrikimai pagal DSM-III - sena amerikietiška klasifikacija, kurios variantais visi naudojasi iki šiol
• asmenybės sutrikimai pagal DSM-IV - vis dar gera amerikietiška klasifikacija - beveik ta pati, kaip DSM-III
• asmenybės sutrikimai pagal DSM-5 - nauja amerikietiška klasifikacija - beveik ta pati, kaip DSM-IV

Be asmenybės sutrikimų, esančių šiose klasifikacijose, yra ir kai kurių kitų, kurie gerokai primiršti, kartais pernelyg reti, o kartais - pripažįstami tiktai kai kuriose šalyse.

Visos asmenybės sutrikimų klasifikacijos turi ir savų problemų ar kritikuojamų dalių: pvz., dabar į daugelį klasifikacijų įtraukiamas ribinis asmenybės sutrikimas, nors jis neatitinka kai kurių esminių kriterijų - pvz., gali būti sutvarkomas, taikant ilgalaikę psichoterapiją. Tuo pat metu Aspergerio sindromas netraukiamas į asmenybės sutrikimus, nors pats Hans Asperger jį išskyrė kaip asmenybės sutrikimą. Taip pat daug ginčų yra ir apie retesnius asmenybės sutrikimų variantus, kurie neretai būna ignoruojami, nors galėtų būti įtraukiami, nes turi visus asmenybių sutrikimų požymius.