Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Amfetaminas: Skirtumas tarp puslapio versijų
(→Amfos gamyba: Teksto pataisymai) Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems Advanced mobile edit |
|||
| (nerodoma 26 tarpinės versijos, sukurtos 10 naudotojų) | |||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
'''Amfa''', | '''Amfa''', dar kartais vadinama, kaip '''spydas''' (nuo angl. ''speed''), o kauniečiai sako - '''gaidys'''. Arba labai jau mandrai ir moksliškai išprususiai pasakius '''amfetaminas''' (''alpha-methylphenethylamine''), yra gi ne kas kito, kaip po psichotropinė stimuliuojanti galvą ir ten kažkokiausius myslijimo organus medžiaga. Na šiaip tai ją neaišku koks [[dibilas]] išmąstė, bet jau labai jau sako žmonės gerą kažkokį tais poveikį turįs. Bet dar sako, kad po tojo gėrio ir dar neprastesnis blogis kitą dieną ateina, dar [[Vilnius|Vilniuje]] ir galbūt kitur vadinamas atchodais. Ilgas amfetamino vartojimas dar vadinamas [[maratonas|maratonu]] - irgi reiškinys, kur žmogų tiesiog sudegina. | ||
== | |||
Šiaip [[dibilai]] sako, kad amfa būna ant medžių auga ir jos niekas pusrūsiuose [[Kaunas|Kaune]] negamina ir visas tas [[briedas]] apie amfą ir tai, jog ją Lietuvoje gamina - [[melas]]. O šiaip visi gi žino, kad feną visgi gamina, kažkokį tais | Čia reikia pastebėti, kad nors amfetaminas arba amfa - tai yra vienas junginys, tačiau chemiškai yra visa krūva įvairių panašių junginių, kuriuos jungia bendras pavadinimas - [[amfetaminai]]. Skirtingų amfetaminų poveikis gerokai skiriasi (nuo [[stimuliantai|stimuliantų]] iki [[haliucinogenai|haliucinogenų]]), todėl apie juos yra atskiras straipsnis. Vienas iš tų populiariausių amfetamino analogų - tai [[metamfetaminas]], kurį [[dyleriai]] dažnai pakiša vietoje amfetamino, nes turi stipresnį poveikį ir stabiliau sodina ant sistemos. Ir šis reikalas toksai paplitęs, kad liaudyje amfetaminas nuo metamfetamino dažnai ir neskiriamas. | ||
O dar čia reikia pridurt, kad visokie [[marginalai]], nemokantys nei normaliai skaityt, amfetaminą kartais pavadina amfavitaminu. Primeskit, amfavitaminas, žinote. Vos ne kaip koks vitaminas A. | |||
[[Vaizdas:Ot_dibilės!.jpg|right|thumb|300px|Čia gal amfą uosto, nors gal ir kokius kitus [[miltukai|miltukus]], nes įvairių jų būna]] | |||
== Amfetamino išradimas == | |||
Reik pasakyti, kad klasikinis amfetaminas buvo išrastas dar [[XIXa.]] pabaigoje, tad išplito įvairiausiais pavadinimais - [[Vakarai|Vakaruose]] vadintas kaip '''Benzedrinas''', [[SSRS]] tai buvo '''Fenaminas''', o tarp kitų pavadinimų - tai ir tokie žodžiai, kaip ''aktedrin, amphedrine, benzpropamin, euphodyn, isoamin, psychedrinum, psychoton'' ir daugelis kitų. Pradžioje amfetaminas buvo platinamas, kaip preparatas suliesėjimui, tačiau greitai daugelis pastebėjo, kad tuometinės [[anoreksikės]], tablečių prisirijusios, tampa labai jau energingomis ir netgi nelabai adekvačiomis. Reikalu susidomėję kariškiai atrado, kad jėgų ir energijos preparatas duoda daug, todėl tinka, kaip priedas kareiviams: apsiriję amfos, tie mielai eina į mūšį. O jau dar vėliau visokie [[narkomanai]] atrado, kad bent dalinai šitas daiktas suveikia, kaip pigus pakaitalas [[kokainas|kokainui]]. | |||
Vienok vėliau mokslininkai atrado nemažai kitų, įvairiai pagerintų amfetamino variantų, nors kartu išsiaiškino, kad daugelis seniau žinomų irgi tai pačiai grupei priklauso - tai vadinamieji [[fenoaminai]], kuriems labai artimi yra ir natūralūs organizme esantys mediatoriai, pvz., [[dopaminas]] ir [[adrenalinas]]. Tarp modernesnių tokių chemikalų - neblogai amfetaminą pakeičiantis [[Ritalinas]], kurį [[psichiatrai]] prirašinėja kai kuriems savo pacientams. | |||
== Amfos gamyba == | |||
Šiaip [[dibilai]] sako, kad amfa būna ant medžių auga ir jos niekas pusrūsiuose [[Kaunas|Kaune]] negamina ir visas tas [[briedas]] apie amfą ir tai, jog ją Lietuvoje gamina - [[melas]]. O šiaip visi gi žino, kad feną visgi gamina, kažkokį tais skystį tenais naudoja, dar gi ir kitų chemikalų primaišo. Kokių - neaišku. Sako, kad labai rizikinga amfetaminus priimdinėti, nes jųjų sudėtyje įėję daugybe labai neaiškios kilmės cheminių junginių ir darinių ir šūdinių ir dar visokio bieso, taigi ir organizmo reakcija labai neaiški gali būti, ir baigtis gali labai blogai. O taip tai liaudyje sklando gandai, kad amfetamino galys pasidaryti net gi belenkoks [[mažvaikiai|mažvaikis]] ar [[dibilas]]. | |||
== Paplitimas ir dabartinė šūdina amfetamino padėtis visuomenėje == | == Paplitimas ir dabartinė šūdina amfetamino padėtis visuomenėje == | ||
Kažkadaise gi amfetaminai labai jau geros | Kažkadaise gi amfetaminai labai jau geros kokybės buvę, sako senoliai, kad ir su [[kokainas|kokainu]] lygintis galėdavęs anasis. Manoma, kad turimi metai omenyje buvę kažkur apie 2003, na 2009 jau vėliausiai... Taip tai labai jau baisiai buvęs paplitimas jojo Vilniuje ir tojo apskrityje, bet ne toje, kur labai jau nuo jo nutolusi. Dar žmones porina, kad Kaune jisai irgi mėgemias buvo, gal dar ir ęsa, nes ir Vilniuje pagal kalbas žinoma, kad juo tenais mėgaujamasi iki šiūjų dienų. Kitur Lietuvoje apie amfetaminą nežinoma, arba girdėta tik iš studentų, besimokiusiųju jau anksčiau minėtuose miestuose. | ||
Niudienoje amfetaminas jau skaičiuoja savo gyvenimo galan slenkančias dienas, kadangi gi atsirades kažkoksai tai naujas [[briedas]], žmonėse dar vadinamas [[kristalai|kristalais]]. Sako tieji bebandę, kad labai jau geriau uz feną taško, o ir tūjų menamų atchodų nuo jojo nebūna. Dar vienas amfetaminui duobę kasantis faktorius yra tasai, kad labai žmonės jį pardavinėjantys jau pamėgę jį sumaišinėti ir primaišinėti ir kitais budais gadinti savo tovarą, gi taip siekiant didesnio pelno gauti. O vat anksčiau, sakoma yra, kad tokiūjų bajeriukų nebūdavę, todėlei ir pastarasis labiau mėgiamas buvo. Vienintė paguoda amfetaminui toji, kad jisai gi velnias pigiai kainuojąs. | Niudienoje amfetaminas jau skaičiuoja savo gyvenimo galan slenkančias dienas, kadangi gi atsirades kažkoksai tai naujas [[briedas]], žmonėse dar vadinamas [[kristalai|kristalais]]. Sako tieji bebandę, kad labai jau geriau uz feną taško, o ir tūjų menamų atchodų nuo jojo nebūna. Dar vienas amfetaminui duobę kasantis faktorius yra tasai, kad labai žmonės jį pardavinėjantys jau pamėgę jį sumaišinėti ir primaišinėti ir kitais budais gadinti savo tovarą, gi taip siekiant didesnio pelno gauti. O vat anksčiau, sakoma yra, kad tokiūjų bajeriukų nebūdavę, todėlei ir pastarasis labiau mėgiamas buvo. Vienintė paguoda amfetaminui toji, kad jisai gi velnias pigiai kainuojąs. | ||
== | == Amfetamino vartotojų spektras == | ||
O vat amfetaminą, skirtingai nei [[Heroinas|heroiną]] ar bulves, vartoja ne vien tipiški [[dibilai]]. Nors šiaip reikėtų pabrėžti, kad apie 96% visūjų vartotojų - mažiau ar daugiau [[dibilai]] (panašus procentažas laikosi ir tarp jojo prekeivių). Labai gi šis kvailių auksas paplitęs vyresnio mokyklinio amžiaus jaunimo tarpe. Žinoma yra dar gi, kad labiau vaikinukai šįjį velnią labiau vartojantys. | O vat amfetaminą, skirtingai nei [[Heroinas|heroiną]] ar bulves, vartoja ne vien tipiški [[dibilai]]. Nors šiaip reikėtų pabrėžti, kad apie 96% visūjų vartotojų - mažiau ar daugiau [[dibilai]] (panašus procentažas laikosi ir tarp jojo prekeivių). Labai gi šis kvailių auksas paplitęs vyresnio mokyklinio amžiaus jaunimo tarpe. Žinoma yra dar gi, kad labiau vaikinukai šįjį velnią labiau vartojantys. | ||
Gandas ar tiesybe yra dar vienoji ta, kad dideliausias procentas visų bakalauro darbų Lietuvoje yra pagrįsta amfetamino pagrindu. Šisai spletkas baisiai kontraversiškas, ir palieka daugybę galybę klausimų ir įvariusių ''bet'', ''o'', ''na'' ir panašiai. | Gandas ar tiesybe yra dar vienoji ta, kad dideliausias procentas visų bakalauro darbų Lietuvoje yra pagrįsta amfetamino pagrindu. Šisai spletkas baisiai kontraversiškas, ir palieka daugybę galybę klausimų ir įvariusių ''bet'', ''o'', ''na'' ir panašiai. | ||
== Amfetamino | : Na šiaip tai labai jau dibiliškas kvaitalas tas amfetaminas. | ||
Amfetaminas | |||
== Amfetamino pravardės ir paganialos == | |||
== | Amfetaminas turįs itin didelį sandėliuką arba antresolį pilną jam prilipintų pravardžių ir slapyvardžių, gi kad rašant trumpąją žinelę, milicinininkas radistas perskaitęs nesuprastų, kojo gi tąjąm iš anojo reikia. | ||
Nagi | Šiaip labai paplitęs ir manoma, kad populiariausias - tasai gi amfa. Dar labai žinomas - vitaminas, vitosas, veškė. Pastaruoju amžiumi plintantys nikneimai gimingi naminio paukščio vardeliui - gaidys, gaidosas, pituchas. Dar gi Vilniuje [[portugalai]] vadina tajį dička, fenu, pervyj, skorost, siliotka, vint, baltas (pastarasis gi ir kitur labai zinomas, kaipogi ir sniegas), spydas, kalbasa, kislota ir dar daugybe kitokiausių slaviškų žodžių jam pavadinti suranda. Buna, kad tarpusavyje besikalbą ir negalį suprasti, kogi anas norįs iš kitojo. | ||
Ir gi taip visiems knieti | |||
: [[ПортугалAivaras]] dargi amfetaminus vadina ''[[laimės vartai|laikinaisiais laimės vartais]]'' arba ''воротa cчастье''. | |||
== Pasekmės, ir apibendrinus apie feną == | |||
Nagi pasekmės tai jau tokios pabaisingos užklumpa tąjį nelaimelį, vartojantį šitai, tai kad baisiausiam priešui niekas tokių nelinki. Ten ir baimės visokiausios nebūtiems ir nepaaiškinamiems dalykams, protingų žmonių vadinamomis ''[[paranoja|paranojomis]]''. Dar ir gi siaubingai svoris krintąs. Ir sakoma, kad dantys byra, kaip lapai nuo medžių rudeniop. Ir dar galima patapti dibilu labai greit, net jei dar ir nebuvai dibilu prieš pradedant vartojimą. | |||
Ir gi taip visiems knieti sužinoti - gi buna ten tosios lomkes nuo amfetaminų, ar visgi ne. Ogi nebūna, sakoma žmonėse. Bet sako, kad ''labai norisi įpist, nu tipo per tūsą kokį, ar šiaip, kai nechui delat''. Bet tatai nereiškia, kad saugu ir nepavojinga savo šnerves pilnas tųjų išmatų kimštis, nes gi tieji, katrie vartoja, skundžiasi dažnai senio sveikata, prastu matymu, [[šūdai|šūdinu]] gebėjimu koncentruotis ir mėgautis išgertuvėmis be amfetaminų. Sake jie, kad geriau šiaip niekada nebūtų tojo bandę gyvenime. Bet vistiek vartoja. Ot [[dibilai]]. | |||
Apibedrinimą jei padarius ir išpaviedojus tai jumis, tai kad gal amfetaminas tai toksai gal ir nieko šūdelis. Na bet šūdelis. Nepabandęs nežinai. Neprivalgęs neprilaižysi, kaip sako anieji, apsivartoję tojo. | |||
{{Narkotikai}} | |||
[[Kategorija: | [[Kategorija:Narkotikai]] | ||
Dabartinė 09:12, 29 gruodžio 2023 versija
Amfa, dar kartais vadinama, kaip spydas (nuo angl. speed), o kauniečiai sako - gaidys. Arba labai jau mandrai ir moksliškai išprususiai pasakius amfetaminas (alpha-methylphenethylamine), yra gi ne kas kito, kaip po psichotropinė stimuliuojanti galvą ir ten kažkokiausius myslijimo organus medžiaga. Na šiaip tai ją neaišku koks dibilas išmąstė, bet jau labai jau sako žmonės gerą kažkokį tais poveikį turįs. Bet dar sako, kad po tojo gėrio ir dar neprastesnis blogis kitą dieną ateina, dar Vilniuje ir galbūt kitur vadinamas atchodais. Ilgas amfetamino vartojimas dar vadinamas maratonu - irgi reiškinys, kur žmogų tiesiog sudegina.
Čia reikia pastebėti, kad nors amfetaminas arba amfa - tai yra vienas junginys, tačiau chemiškai yra visa krūva įvairių panašių junginių, kuriuos jungia bendras pavadinimas - amfetaminai. Skirtingų amfetaminų poveikis gerokai skiriasi (nuo stimuliantų iki haliucinogenų), todėl apie juos yra atskiras straipsnis. Vienas iš tų populiariausių amfetamino analogų - tai metamfetaminas, kurį dyleriai dažnai pakiša vietoje amfetamino, nes turi stipresnį poveikį ir stabiliau sodina ant sistemos. Ir šis reikalas toksai paplitęs, kad liaudyje amfetaminas nuo metamfetamino dažnai ir neskiriamas.
O dar čia reikia pridurt, kad visokie marginalai, nemokantys nei normaliai skaityt, amfetaminą kartais pavadina amfavitaminu. Primeskit, amfavitaminas, žinote. Vos ne kaip koks vitaminas A.
Amfetamino išradimas
Reik pasakyti, kad klasikinis amfetaminas buvo išrastas dar XIXa. pabaigoje, tad išplito įvairiausiais pavadinimais - Vakaruose vadintas kaip Benzedrinas, SSRS tai buvo Fenaminas, o tarp kitų pavadinimų - tai ir tokie žodžiai, kaip aktedrin, amphedrine, benzpropamin, euphodyn, isoamin, psychedrinum, psychoton ir daugelis kitų. Pradžioje amfetaminas buvo platinamas, kaip preparatas suliesėjimui, tačiau greitai daugelis pastebėjo, kad tuometinės anoreksikės, tablečių prisirijusios, tampa labai jau energingomis ir netgi nelabai adekvačiomis. Reikalu susidomėję kariškiai atrado, kad jėgų ir energijos preparatas duoda daug, todėl tinka, kaip priedas kareiviams: apsiriję amfos, tie mielai eina į mūšį. O jau dar vėliau visokie narkomanai atrado, kad bent dalinai šitas daiktas suveikia, kaip pigus pakaitalas kokainui.
Vienok vėliau mokslininkai atrado nemažai kitų, įvairiai pagerintų amfetamino variantų, nors kartu išsiaiškino, kad daugelis seniau žinomų irgi tai pačiai grupei priklauso - tai vadinamieji fenoaminai, kuriems labai artimi yra ir natūralūs organizme esantys mediatoriai, pvz., dopaminas ir adrenalinas. Tarp modernesnių tokių chemikalų - neblogai amfetaminą pakeičiantis Ritalinas, kurį psichiatrai prirašinėja kai kuriems savo pacientams.
Amfos gamyba
Šiaip dibilai sako, kad amfa būna ant medžių auga ir jos niekas pusrūsiuose Kaune negamina ir visas tas briedas apie amfą ir tai, jog ją Lietuvoje gamina - melas. O šiaip visi gi žino, kad feną visgi gamina, kažkokį tais skystį tenais naudoja, dar gi ir kitų chemikalų primaišo. Kokių - neaišku. Sako, kad labai rizikinga amfetaminus priimdinėti, nes jųjų sudėtyje įėję daugybe labai neaiškios kilmės cheminių junginių ir darinių ir šūdinių ir dar visokio bieso, taigi ir organizmo reakcija labai neaiški gali būti, ir baigtis gali labai blogai. O taip tai liaudyje sklando gandai, kad amfetamino galys pasidaryti net gi belenkoks mažvaikis ar dibilas.
Paplitimas ir dabartinė šūdina amfetamino padėtis visuomenėje
Kažkadaise gi amfetaminai labai jau geros kokybės buvę, sako senoliai, kad ir su kokainu lygintis galėdavęs anasis. Manoma, kad turimi metai omenyje buvę kažkur apie 2003, na 2009 jau vėliausiai... Taip tai labai jau baisiai buvęs paplitimas jojo Vilniuje ir tojo apskrityje, bet ne toje, kur labai jau nuo jo nutolusi. Dar žmones porina, kad Kaune jisai irgi mėgemias buvo, gal dar ir ęsa, nes ir Vilniuje pagal kalbas žinoma, kad juo tenais mėgaujamasi iki šiūjų dienų. Kitur Lietuvoje apie amfetaminą nežinoma, arba girdėta tik iš studentų, besimokiusiųju jau anksčiau minėtuose miestuose.
Niudienoje amfetaminas jau skaičiuoja savo gyvenimo galan slenkančias dienas, kadangi gi atsirades kažkoksai tai naujas briedas, žmonėse dar vadinamas kristalais. Sako tieji bebandę, kad labai jau geriau uz feną taško, o ir tūjų menamų atchodų nuo jojo nebūna. Dar vienas amfetaminui duobę kasantis faktorius yra tasai, kad labai žmonės jį pardavinėjantys jau pamėgę jį sumaišinėti ir primaišinėti ir kitais budais gadinti savo tovarą, gi taip siekiant didesnio pelno gauti. O vat anksčiau, sakoma yra, kad tokiūjų bajeriukų nebūdavę, todėlei ir pastarasis labiau mėgiamas buvo. Vienintė paguoda amfetaminui toji, kad jisai gi velnias pigiai kainuojąs.
Amfetamino vartotojų spektras
O vat amfetaminą, skirtingai nei heroiną ar bulves, vartoja ne vien tipiški dibilai. Nors šiaip reikėtų pabrėžti, kad apie 96% visūjų vartotojų - mažiau ar daugiau dibilai (panašus procentažas laikosi ir tarp jojo prekeivių). Labai gi šis kvailių auksas paplitęs vyresnio mokyklinio amžiaus jaunimo tarpe. Žinoma yra dar gi, kad labiau vaikinukai šįjį velnią labiau vartojantys. Gandas ar tiesybe yra dar vienoji ta, kad dideliausias procentas visų bakalauro darbų Lietuvoje yra pagrįsta amfetamino pagrindu. Šisai spletkas baisiai kontraversiškas, ir palieka daugybę galybę klausimų ir įvariusių bet, o, na ir panašiai.
- Na šiaip tai labai jau dibiliškas kvaitalas tas amfetaminas.
Amfetamino pravardės ir paganialos
Amfetaminas turįs itin didelį sandėliuką arba antresolį pilną jam prilipintų pravardžių ir slapyvardžių, gi kad rašant trumpąją žinelę, milicinininkas radistas perskaitęs nesuprastų, kojo gi tąjąm iš anojo reikia. Šiaip labai paplitęs ir manoma, kad populiariausias - tasai gi amfa. Dar labai žinomas - vitaminas, vitosas, veškė. Pastaruoju amžiumi plintantys nikneimai gimingi naminio paukščio vardeliui - gaidys, gaidosas, pituchas. Dar gi Vilniuje portugalai vadina tajį dička, fenu, pervyj, skorost, siliotka, vint, baltas (pastarasis gi ir kitur labai zinomas, kaipogi ir sniegas), spydas, kalbasa, kislota ir dar daugybe kitokiausių slaviškų žodžių jam pavadinti suranda. Buna, kad tarpusavyje besikalbą ir negalį suprasti, kogi anas norįs iš kitojo.
- ПортугалAivaras dargi amfetaminus vadina laikinaisiais laimės vartais arba воротa cчастье.
Pasekmės, ir apibendrinus apie feną
Nagi pasekmės tai jau tokios pabaisingos užklumpa tąjį nelaimelį, vartojantį šitai, tai kad baisiausiam priešui niekas tokių nelinki. Ten ir baimės visokiausios nebūtiems ir nepaaiškinamiems dalykams, protingų žmonių vadinamomis paranojomis. Dar ir gi siaubingai svoris krintąs. Ir sakoma, kad dantys byra, kaip lapai nuo medžių rudeniop. Ir dar galima patapti dibilu labai greit, net jei dar ir nebuvai dibilu prieš pradedant vartojimą.
Ir gi taip visiems knieti sužinoti - gi buna ten tosios lomkes nuo amfetaminų, ar visgi ne. Ogi nebūna, sakoma žmonėse. Bet sako, kad labai norisi įpist, nu tipo per tūsą kokį, ar šiaip, kai nechui delat. Bet tatai nereiškia, kad saugu ir nepavojinga savo šnerves pilnas tųjų išmatų kimštis, nes gi tieji, katrie vartoja, skundžiasi dažnai senio sveikata, prastu matymu, šūdinu gebėjimu koncentruotis ir mėgautis išgertuvėmis be amfetaminų. Sake jie, kad geriau šiaip niekada nebūtų tojo bandę gyvenime. Bet vistiek vartoja. Ot dibilai.
Apibedrinimą jei padarius ir išpaviedojus tai jumis, tai kad gal amfetaminas tai toksai gal ir nieko šūdelis. Na bet šūdelis. Nepabandęs nežinai. Neprivalgęs neprilaižysi, kaip sako anieji, apsivartoję tojo.
| ||
| Opioidai: | ||
| Psichodelikai: | ||
| Stimuliantai: | ||
| Kiti visokie: | ||
| Dar skaitinių: | ||