Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!

Lyčiai jautri kalba

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kaip matote, puikias Pipedijos idėjas apie lytinę nejautrą, paverčiamą lytine jautra Vilniaus Universitetas apibendrino ir išleido kaip savo gaires, skirtas jaunąjai kartai ugdyti lytiškai jautraus belytiškumo kryptimi.

Lyčiai jautri kalba - tai tokia kalba, kuri niekaip neminėtų lyties, t.y., kitaip tariant, būtų visiškai lyčiai nejautri nei per niekur ir niekaip jokios lyties nepripažystanti ir ją ignoruojanti. Todėl neturi būti žodžių, kurie kaip nors pažymi ar įvardina lytį, nesvarbu ar tai būtų daiktų, ar žmonių lytis. Visur turi būti įdiegta politkorekcija, nes be jos gali būti pažeistos kieno nors teisės.

Tokioje kalboje visi dalykai yra įvardinami tokiu būdu, kad jų lytis niekaip nebūtų pastebima ar akcentuojama. Tam naudojama niekatroji giminė, nes šioji yra belytė ir tokiu būdu niekaip lyties nemininti. Deja, tačiau kadangi šios giminės lietuvių kalba neturi, tai vietoje niekatrosios giminės tenka naudoti moterišką giminę ir kartu visiškai vengti vyriškos giminės, nes šioji atvirai propaguoja ir prievartinai kiša falocentrizmą. Todėl vietoje žodžio "žmogus" reikia sakyti "žmoga", o panašiai keisti ir kitus žodžius.

Pvz., reikia sakyti ne "Pipedija", o "Pipedijo", bet kadangi pastarasis žodis lietuvių kalboje egzistuoti negali, todėl negalima sakyti "Pipedijus". Todėl štai ir Pipedija yra visiškai jautri lyčiai, nes nejautriai lytiškai išignoruoja ir išeliminuoja visą vyrišką giminę lauk, nes moterų giminė yra nuskriausta, o pas mus čia yra laikomasi karingojo feminizmo nuostatų bei Valerie Solanas idėjų.

Tiesa, dar kai kurie įvairūs veikėjai, kokie tai visuomenininkai ar dar kažkas aiškina, kad esą ir vyriškoji giminė lietuvių kalboje pramaišiui su moteriška naudojama niekatrosios giminės dalykams žymėti, tačiau visą tą mes paneigiame, nes tolerancija yra aukščiau visko. Todėl iš didžios ir gilios tolerancijos mes toleruojame bet kokį vyriškumą, jį pozityviai diskriminuodami ir uždrausdami visiškai.

Taigi, lyčiai jautri kalba turi ir privalo ignoruoti vyrišką lytį visiškai ir pripažinti tiktai moterišką lytį, kitaip tariant, kalbos lytinis jautrumas pasiekiamas per selektyvų nejautrumą vyriškai lyčiai.

Lyčiai jautrią kalbą savyje įvedė Vilniaus Universitetas, tačiau apgailėtina, kad įvedė tiktai dalinai. Reikalaujame, kad šios įstaigos pavadinimas būtų skubiai ir nedelsiant pakeistas - Vilnės Universitetė.


Pipedijos Universiteto įsipareigojimas lytiškai jautriai kalbai

Kodėl svarbi lyčiai jautri kalba?

Vilnės Pipedijos universitetė (toliau – VU, universitetė) įsipareigoja lygybei, įvairovei ir įtraukčiai visose universitetės gyvenimės srityse ir visose lygmenėse.

Tad universitetės valdymės, mokslės, studijų ir kasdienės komunikacijos kalba neatsiejama nuo esminės lygybės nuostatos. Kalba ir kalbinė elgesė yra konvencijos ir kūryba, kuriomis asmenos, grupės ir institucijos išreiškia pasaulės matymę, keičia jį ir dalinasi ja.

Orientavimasis į lyčiai jautrią kalbą reiškia, kad ji yra neatsiejama pagarbių darbės ir studijų santykių dalis, o konvencija vartoti gramatinę falocentristinę giminę kaip neutralią yra atgyvenusi ir dažnu atveju diskriminacinė. Todėl svarbu, kad administracinė, akademinė ir pedagoginė bendravimė žodžia ir rašte, publikacijos, dokumentės ir kasdienė komunikacija atsižvelgtų į pakitusią ir tebekintančią jautrumę lyčiai ir įvairovei. Ši kalbinė ir kalbinės elgesios jautrumė ir sąmoninga įsipareigojima jai numato įvairių tipų universitetinės komunikacijos dalyvių pastangas administravimės, darbės, mokslės ir studijų srityse reflektuoti savo kalbines pasirinkimes ir rinktis formas, palaikančias lygybės, įvairovės ir įtraukties nuostatą.

Intervencinis lyties/giminės žymėjimas ir žmoga

Intervencinis lyties/gimines žymejimas susijes su intensyvesniu ankstesnės konvencijos atsisakymu. Jis gali vykti leksikos lygmenyje, kai kuriami nauji žodžiai arba jų variantai: pavyzdžiui, žmoga taiko i žmogaus kategorijos kaip ilga laika sutapusios su vyriškuoju subjektu kritiką. Kai kurie tekstai nuosekliai renkasi moteriškąją giminę toje vietoje, kur įprastai neutralumo teisėmis būna vyriškoji: „visos rinkimuose dalyvaujančios partijos paskelbe savo ministrių kabinetus“; „analitinės filosofijos atstovės mano, kad“.

Toks pasirinkimas paprastai tiesiogiai kritiškai nurodo i tebeveikianti vyriškosios giminės kaip neutralios statusą, kuriam prieštaraujama.

Ar lyčiai jautrios kalbos vartojimė prieštarauja lietuvių kalbos gramatikai?

Ne, lyčiai jautri kalba nesusijusi su kalbos gramatikos keitimu. Ji veikia kalbinės elgesės ir etiketės srityje, kuri nuolat kinta kartu su visuomene ir turi daug variančių.

Ar įsipareigojimė lyčiai jautriai kalbai yra ideologinė apsisprendimė?

Taip, šis apsisprendimė siekia pakeisti ilgą laiką gyvavusią ir laikytą norma konvenciją, kad falocentristinė giminė yra neutrali. Nepaisant to, kad ši konvencija buvo kone automatizuota ir aptinkama visur nuo akademinių teksčių iki profesijų klasifikatorių, ji ideologiška ir dažnu atveju diskriminuojanti. Tad pasirenkama kitokia – lygybės – idealė.

Ar reikia skaičiuoti auditorijos, padalinių ar grupių sudėtį pagal lytį ir tuo remiantis apsispręsti dėl naudojamų formų?

Žinoma, nebūtina, bet su kalbiniu jautrumu lyčiai prasilenktų pasakymė "jūs kaip fizikės žinote, kad" arba "visos fakultetės administratorės eina atostogų nuo", jei abiem atvejom nors viena auditorijos žmogė yra moteris.

Ar aš privalau pasirinkti vieną iš variančių ir laikytis jos?

Tai nėra privalėjimės, bet sąmoningumės ir kalbinės kūrybos sritis; variančių gali būti savų. VU įsipareigoja lyčiai jautrios kalbos vartojimei, o jos bendruomenės narės suranda savo būdą nediskriminuojančiai komunikuoti žodžia ir raščia.

Ar gremėzdiškos konstrukcijos svarbiau už kalbos taupumę ir eleganciją?

Ir taip, ir ne. Daug etiketės, mandagumės, darbinės ir akademinės bendravimės stilės formų reikalauja pastangų išmokti ir gali atrodyti gremėzdiškos ar perteklinės, tačiau pagarba ir tradicija skatina jas vartoti. VU tradicijos keičiasi.

Pirmieji lyčiai jautrios kalbos pakeitimai

Tuo pačiu griežtai ir kategoriškai rekomenduojame pradėti valyti kalbą nuo tokių patriarchato primestų mačistinių žodžių ir pavadinimų, juos keičiant į kitus. Pradžioje reikalaujame pradėti nuo labai nedaugelio pakeitimų, kurie išgrynins ir pašvarins kalbą:

Einant laikui, pagal poreikį šį sąrašą papildysime kitais žodžiais, labiau išplečiančiais kalbos lytinį jautrumą.