Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!

Išprievartavimo traumos sindromas

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Išprievartavimo traumos sindromas, RTS, Rape Trauma Syndrome - įvairūs psichogeniniai sutrikimai, kylantys išprievartavimų aukoms. Išprievartavimo traumos sindromas JAV išskirtas į atskirą psichikos sutrikimą 1975, tačiau iš esmės panaikintas įvairiose klasifikacijose jau 1987, kai DSM klasifikacijoje buvo supaprastinti PTSD diagnozavimo kriterijai, susiję su objektyvia traumos kilme. Nuo to laiko išprievartavimo traumos sindromas priskiriamas PTSD atvejams.

Visgi nepaisant to, kad visais simptomais išprievartavimo traumos sindromas visiškai atitinka kitus PTSD atvejus, įskaitant ir kompleksinį PTSD bei disociacinį PTSD, išprievartavimų sukeltoms psichologinėms problemoms neretai reikia specifinio diagnozavimo ir pagalbos. Dėl šių priežasčių pilnai atsisakyti RTS, kaip atskiros sąvokos naudojimo, ne visada įmanoma.

Šiame straipsnyje visiškai nepipediškai, o daug rimčiau užkabinsime PTSD specifiką, būdingą išprievartavimo atvejams. Visi kiti dalykai nagrinėjami atskiruose straipsniuose, skirtuose PTSD ir specifiniams potrauminio streso sutrikimo variantams, tokiems kaip Disociatyvinis PTSD, Vaikų PTSD ir Kompleksinis PTSD.

Dėl to, kad RTS psichologijoje, psichiatrijoje ir psichoterapijoje yra nagrinėtas ir analizuotas žymiai detaliau už kitus PTSD atvejus, visus vystymosi ir terapijos kriterijus čia verta panagrinėti ir tam, kad geriau būtų įsivaizduojami kiti, su išprievartavimu nesusiję PTSD išsivystymo variantai.


Išprievartavimo traumos sindromo simptomatika

Simptomatika, susijusi su išprievartavimo pasekmėmis, sąlyginai skirstoma į tris grupes: fizinę, elgesio ir psichologinę.

Labai svarbu suprasti, kad elgesio ir psichologiniai sutrikimai gali būti labai įvairūs, neretai netgi visiškai priešingi. Žmonės būna skirtingi, turintys skirtingas patirtis, taip pat skiriasi ir traumos, skiriasi ir vėlesnės aplinkybės, tad neretai išsivysto absoliučiai priešingos trauminės reakcijos.


Fiziologiniai sutrikimai

Fiziologinė simptomatika gali būti stebima kaip mediciniškai vienareikšmiški simptomai - iškart po išprieavrtavimo patiriamas psichologinis šokas, dezorietacija, pykinimas, kai kuriais atvejais - vėmimas, įvairūs sužeidimai, mėnesiniu sutrikimai, per sužeidimus kylančios infekcijos, apkrėtimas lytiniu keliu perduodamomis ligomis ir pan.. Vėliau išsivysto kiti sutrikimai - miego sutrikimai, galvos skausmai, valgymo sutrikimai ir t.t..

Didele dalimi atvejų fiziologiniai sutrikimai būna psichosomatinės kilmės, neretai diagnozuojami kaip hipochondrija. Dėl šios priežasties hipochondrijos atvejus pagal galimybę verta nagrinėti ir kaip galimą PTSD pasekmę, o psichosomatinius reiškinius, kilusius dėl traumos, gydyti kaip visos traumos dalį, o ne kaip pašalinius, nesusijusius sutrikimus.


Elgesio pokyčiai

Elgesio simptomatika pasireiškia kaip aplinkiniams pastebimi elgesio pokyčiai. Elgesio pasikeitimai būna labai įvairūs, pas skirtingas išprievartavimų aukas - neretai netgi visiškai priešingi.

Būdingas padažnėjęs verkimas, negebėjimas sukoncentruoti dėmesį, neramumas, susijaudinimas, negebėjimas atsipalaiduoti, motyvacijos trūkumas. Neretai pastebimas mikčiojimas, kalbos užsikirtimai. Dažnai - neadekvatus dėmesys smulkmenoms. Įvairūs bendravimo sutrikimai, pablogėję santykiai su giminėmis, šeima, seksualiniais partneriais.

Traumą patyrę asmenys daugeliu atvejų nenori bendrauti ir matyti draugų, atsiskiria nuo aplinkos arba visiškai priešingai - bando bendrauti kardinaliai daugiau nei įprasta, kad kiekvieną dienos minutę būtų kažkuo užimtais. Neretai žmogus visiškai praranda gebėjimą bent kiek laiko išbūti vienas ar priešingai - praranda gebėjimą bendrauti su aplinkiniais.

Sunkesni elgesio sutrikimai gali pasireikšti kaip labai pablogėję rezultatai darbe ir moksle, gyvenamosios vietos kaitaliojimai, darboviečių kaita, apsirengimo stiliaus kaita, bendra elgesio kaita ir t.t., tačiau dažniausiai su būdingu gyvenimo kokybės prastėjimu.

Specifiniai elgesio sutrikimai - padažnėjęs prausimasis, padažnėjęs drabužių skalbimas, perteklinis, neadekvatus dėmesys kūno švarai. Kai kuriais atvejais gali būti ir atvirkščia reakcija - prasidėjęs nevalyvumas, nesiprausimas, nešvara.

Visiškai specifinis pokytis - sutrikę seksualiniai santykiai, negebėjimas seksualiai pasitenkinti, dingęs lytinis potraukis, lytinių santykių baimė, negebėjimas užmegsti santykių su priešingos lyties asmenimis, seksualinė dezorientacija. Kai kuriais atvejais galima ir atvirkštinė reakcija - visiškai palaidas, nekontroliuojamas seksualinis elgesys, nuolatinė lytinių partnerių kaita.

Daugeliu atvejų pastebimas padidėjęs įvairių svaiginimosi medžiagų vartojimas, alkoholizmas, narkomanija. Taip pat - suicidiniai polinkiai, kalbos apie savižudybę, bandymai nusižudyti, neatsargus, rizikingas elgesys, galintis baigtis nelaimingais atsitikimais, įvairiarūšė savižala.

Dalimi atvejų būna denializmas - išprievartavimo auka gali elgtis visiškai taip, kaip iki išprievartavimo, lyg nieko nebūtų įvykę, o vėliau netgi neigti įvykusį išprievartavimą.

Elgesyje dažnai pastebima, kad žmogus vengia visko, kas bent kiek primintų traumą. Kai kuriais atvejais - priešingai, gali būti pastebimas elgesys, kur bandoma atkartoti traumą primenančią situaciją, bet kitaip, lyg būtų bandoma tą traumą peržaisti kitaip, kad ji neįvyktų, ar kad įsivaizduojamas prievartautojas būtų nugalėtas ir nubaustas. Dėl tokių elgesio pokyčių pasidaro kraštutinai sunku užmegzti seksualinius santykius. Esant bandymams peržaisti (nugalėti) traumą, labai didėja pakartotinio išprievartavimo rizika.

Psichologinė simptomatika

Psichologinė simptomatika gerokai menkiau pastebima, skiringai nuo elgesio pokyčių, ji gali būti pilnai nuslėpta. Ši simptomatika paaiškėja tais atvejais, kai traumą išgyvenęs asmuo nusprendžia kalbėti apie savo jausmus, mintis ir supratimus.

Būdinga, kad nukentėjęs žmogus jaučia daug daugiau baimės ir nerimo. Kai kada baimė ir nerimas gali būti bepriežastinis. Žmogus jaučiasi bejėgis, negalintis valdyti savo gyvenimo. Dažnai persekioja pažeminimo ir gėdos jausmas. Būdingas pasimetimas situacijoje, nežinojimas ką daryti, kaip elgtis, kaip reaguoti. Dar kitais atvejais gali išsivystyti emocinis bukumas, abejingumas.

Daugeliu atvejų išprievartavimo auka kaltina dėl išprievartavimo save, negali savęs vertinti teigiamai, laiko save visiškai neverta, pasiduoda visoms nesėkmėms. Galima ir priešinga reakcija - pyktis, agresyvumas, nuolatinis bandymas su visais kovoti, įsivaizdavimas kad visi aplinkui yra potencialūs prievartautojai.

Dažnas specifinis simptomas - auka jaučiasi purvina, apkrėsta ir nešvari - su tuo būna susijęs ir padažnėjęs prausimasis ir maudymasis. Kai kuriais atvejais nešvarumo pojūtis gali nugalėti ir tada išprievartavimo auka gali išvis nustoti rūpintis savo švara, nes tai ima atrodyti beviltiška.

Daugeliu atvejų auką kamuoja vienišumo pojūtis, įsivaizdavimas kad visiškai niekas to nesupras ir nepriims. Dėl to kyla ir atsiskyrimas, bendravimo nutraukimas ar atvirkščiai - nuolatinis bandymas nuo to pojūčio pabėgti, negalėjimas būti vienu.

Būdingi ir kiti sutrikimai, itin tipiški PTSD atvejams: atminties praradimai, įsiminimo sutrikimai, neretai - pilnas ar dalinis pačios traumos išstūmimas iš atminties, flashback tipo sutrikimai, baimė kad išprievartavimas įvyks vėl, košmarai naktį, nuolatinės mintys apie išprievartavimą, nesibaigiantys kankinantys prisiminimai, suicidinės mintys, noras ir bandymai nusižudyti.

Kartais išsivysto pilnavertė simptomatika, būdinga depresijai, kiek rečiau - bipoliniam sutrikimui, sunkiais atvejais, kai trauma pereina į disociatyvinį PTSD - gali atsirasti ir šizofrenijai būdingų požymių.