Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia durnapedija! Nusišnekėjimų šventovė!

Flashback

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Flashback, flešbekas, flašbekas, priverstiniai atsiminimai, pakartotiniai pergyvenimai ir pan. - tam tikra nenormaliai intensyvių, priverstinių ir nevaldomų emocinių atsiminimų rūšis, kylanti po stiprių trauminių potyrių ar kai kurių haliucinogenų pavartojimo atvejų. Vienas iš dažnesnių potrauminio streso sutrikimo (PTSD) požymių.

Paprastai flešbekai būna susiję su itn stipriais kadaise buvusiais trauminiais įvykiais - paciento atmintis atkuria jausmus, emocijas, pojūčius, vaizdinius, kurie buvo traumos metu. Kadangi atsimenamos traumos būna labai nemalonios (išprievartavimas, sužalojimas, artimų žmonių žūtis ar sužalojimas, kitos smurto scenos), atsiminimai visada būna kartu su stipriu afektu.

Diagnostikoje flašbekai yra vienas iš esminių simptomų, leidžiančių lengvai diferencijuoti PTSD nuo kitų sutrikimų. Nors flašbekai būna ne visais PTSD atvejais, o gali pasitaikyti ir prie kitų psichikos sutrikimų, jie yra vienas iš ryškiausių PTSD požymių.

Flešbekas savo esme nėra įprastas atsiminimas - tai gali būti netgi ne tiek įvykių prisiminimas, kiek atkurti tie patys jausmai, emocijos, pojūčiai, kurie buvo kažkada, kai įvyko koks nors ankstesnis įvykis. Flašbeką patiriantis žmogus gali neatsiminti įvykių ar jų sekos, tačiau pergyventi kažkada buvusią būseną beveik tiek pat intensyviai, kaip pergyveno tada, kai ją patyrė. Būdingiausia, kad flašbekus patiria žmonės, kažkada patyrę labai sunkias psichologines traumas, susijusias su didelėmis grėsmėmis gyvybei, sveikatai, asmenybės vientisumui ir pan..

Labai svarbu skirti flešbekus nuo įkyrių prisiminimų, nerimo ar panikos priepuolių, o taip pat nuo refleksyvių reakcijų.


Flešbekų specifika

Skirtingai nuo įprastų atsiminimų, flašbekas yra tiek intensyvus emociškai ir tiek ryškus, kad jo metu žmogus bent dalinai praranda orientaciją esamoje situacijoje ir pergyvena kažkada buvusius įvykius tiek intensyviai, lyg jie būtų tikresni, negu realybė. Taip pat būdinga, kad flašbekas yra iš esmės nevaldomas, jis ateina kaip nesavanoriškas prisiminimas.

Tipiškas flešbekas suveikia taip, lyg nukeltų žmogų į praeitį. Paprastai reakcijų nelieka, žmogaus akys išsiplečia, jis sustingsta. Reagavimas į aplinką būna sutrikęs, žmogus nesuvokia kas vyksta. Čia pateikiame tipišką nupasakojimą, kaip flešbekas kyla išprievartavimo traumos sindromo atveju, kas savo esme yra tipiškas PTSD variantas:

Aš stovėjau parduotuvėje, sodo įrankių skyriuje. Sienos išnyko, viskas išnyko, tapo lyg nerealu. Aš stovėjau sandėlyje, kur mane ruošėsi išprievartauti. Nežinau, kas vyko. Aš atsipeikėjau verkdama, parduotuvėje, prie įrankių. Buvau ir ten praeityje, ir kažkur čia. Mano vyras sakė, kad aš sustingau pusei minutės, o paskui apsiverkiau.

Daugeliu atvejų flašbekas gali būti toks stiprus, kad dėl jo kyla ir stiprus afektas su neigiamomis emocijomis, verkimu, baime, panika. Pacientai, patiriantys flašbekus, dažniausiai visais įmanomais būdais vengia situacijų, kur tie flašbekai gali kilti. Pati flešbeko tikimybė gali kelti tokią baimę, kad vien dėl jos gali būti patiriami nerimo priepuoliai ar netgi panikos priepuoliai.

Kai kuriais vertinimais, flešbekai patys savaime gali sukelti lengvą psichikos šoką, su tokio šoko sukeliamomis traumuojančiomis pasekmėmis. Vien dėl šios priežasties būtina pacientą apsaugoti nuo situacijų, kur flešbekas galėtų kilti. Dėl šių priežasčių ekspozicinė terapija kategoriškai nerekomenduojama.


Flešbekų diferenciacija nuo kitų simptomų

Nepaisant itin ryškių potyrių, galinčių įgauti net ir vizualinį suvokimą (pacientas gali pasijusti ne toje vietoje, kur yra, o ten, kur vyko trauma), flašbekai nėra nei haliucinacijos, nei pseudohaliucinacijos, nei iliuzijos, todėl svarbu griežtai diferencijuoti. Flašbekų kilmė yra susijusi su atminties mechanizmais - atkuriami kažkada buvę įvykiai, tačiau tokiu stiprumu, kad paciento suvokime gali prilygti realiai matomiems vaizdams, girdimiems garsams ir t.t.. Nepaisant atkūrimo intensyvumo, pacientas, pasibaigus flašbekui, suvokia ir skiria, kad tai nėra tikri įvykiai. Paciento išgastį tokiais atvejais būtina diferencijuoti nuo baimės, kuri gali kilti dėl haliucinacijų. Išgąstis flašbeko metu yra susijęs su atkurtais nemaloniais, baisiais prisiminimais.

Kaip papildomas simptomas, po flašbekų gali eiti trumpalaikiai (dažniausiai kelių ar keliolikos minučių) trukmės kliedesiai, susiję su intensyviu paciento išgasčiu, kilusiu dėl flašbeko. Paprastai kliedesių turinys būna susijęs su paciento patirta trauma, trunka neilgai (dažniausiai minutes, rečiau valandas), pasibaigia greitai po to, kai aprimsta afektas.

Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad po flešbeko paciento mąstymas rodo adekvatumo požymius, lieka supratimas, kad potyriai susiję su kažkada buvusia trauma. Pašalinus flešbeko priežastis, elgesys per kurį laiką (nuo kelių valandų iki kelių dienų) grįžta į pacientui įprastos normos ribas.

Diferenciavimas nuo kitų sutrikimų

Daugeliu atvejų flešbekai painiojami su kitais sutrikimais, ypač dėl to, kad patys flešbekus patiriantys žmonės negeba ir nenori rišliai paaiškinti savo potyrių. Paprastai negebėjimas ir nenoras paaiškinti būna susijęs su pernelyg intensyviais neigiamais pergyvenimais. Diferencijavimui pateikiame tipinius reiškinius, su kuriais flešbekai būna painiojami:

  • Panikos priepuoliai - labai intensyvi baimė, galinti pereiti į verkimą. Nors intensyvus išgastis gali būti flešbeko pasekmė, panikos priepuoliai vyksta be intensyvaus atsiminimo.
  • Nerimo priepuoliai - analogiški baimės priepuoliams, tačiau su nerimo simptomatika. Nors nerimas gali kamuoti specifinėje aplinkoje ar tokiose situacijose, kurios gali sukelti flešbeką, nerimo priepuoliai vyksta nepriklausomai.
  • Įkyrūs prisiminimai - lyginant su flešbekais, savo intensyvumu yra labai žemo lygio, netgi kai jie yra kankinantys ir stiprūs. Žmogus gali aiškiai skirti tokius prisiminimus nuo flešbekų, nepraranda orientacijos aplinkoje, gali adekvačiai reaguoti.
  • Agresijos priepuoliai - išmoktos neadekvačios gynybinės reakcijos, dažniausiai būdingos karinio PTSD atvejams. Skirtingai nuo flešbeko, suveikia kaip nevaldomos, tačiau be intensyvių prisiminimų. Savo mechanizmais artimos panikos priepuoliams.
  • Refleksyvios reakcijos - kaip ir flešbekai, jos gali kilti situacijose, primenančiose traumą, žmogus trumpam gali prarasti orientaciją, tačiau jos nesusijusios su atsimintu, priverstiniu ir pakartotiniu traumavusių įvykių pergyvenimu.
  • Derealizacija - kaip ir flešbekuose, esant derealizacijai stipriai prarandamas realybės pojūtis. Flešbekuose, skirtingai nuo derealizacijos, tas realybės jausmo praradimas būna susijęs su stipriais, realybę išstumiančiais prisiminimais bei intensyiomis emocijomis. Derealizacijos atveju emocijos būna susilpnintos, ryškūs prisiminimai nefigūruoja.
  • Depersonalizacija - joje, kaip ir flešbekuose, gali būti asmenybės, savojo Aš praradimo pojūtis. Skirtingai nuo depersonalizacijos, flešbekų atveju tai būna susiję su stipriomis emocijomis ir ryškiais prisiminimais.

Viena iš esminių problemų išskiriant flešbekus iš aukščiau minimų sutrikimų, yra ta, kad flešbekai dažnai būna susiję su tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios gali sukelti ir tuos pačius aukščiau minimus sutrikimus. Pvz., traumą stipriai primenanti situacija gali sukelti vienu atveju flešbeką, o kitu atveju - panikos priepuolį. Galimybė kilti flešbekui paprastai pasireiškia per nerimo priepuolius. Įkyrūs prisiminimai gali kaitaliotis su laikas nuo laiko patiriamais flešbekais. Tam tikrose situacijose flešbekai gali sukelti kurį laiką trunkančią derealizaciją ir depersonalizaciją. Ir t.t., ir t.t..

Reikia pastebėti, kad flešbekai yra pakankamai specifinis reiškinys, jų pobūdis, trukmė ir turinys smarkiai skiriasi pas skirtingus žmones. Mažiau patyrusiems specialistams, ypač psichologams, nesusipažinusiems su sąmonės sutrikimų diagnostika, flešbekai gali būti gana sunkiai suprantami kaip konceptas.

Bendru atveju flešbekai yra visiškai psichogeninės kilmės, tačiau dėl labai stiprių trauminių priežasčių gali būti sunkiai tvarkomi. Dažniausiai padeda ilgalaikė psichoterapija, tačiau ekspozicinė terapija visiškai neleistina.


Kitos pastabos

Lietuviško atitikmens terminui "flašbekas" kol kas nėra, tikslesnis vertimas būtų - pakartotiniai pergyvenimai, rekurentiniai prisiminimai, nevaldoma neigiama atmintis arba priverstiniai atsiminimai. Neteisingi (ir savo esme absurdiški) kalbainių siūlomi terminai - "žvilgsnis į praeitį", "atminties blykstelėjimas", "prisiminimų intarpas" ir panašūs. Tokie terminai niekaip neatspindi esminių flashback savybių.