Vertalai - dar žinomi kaip šūdžodžiai, tiesiog įvairių pseudointelektualų kitų kalbų žodžiai be padoraus vertimo įkišti į gimtąją taip ją "patobulinant". Ypač būdingi siauruose susireikšminusių "specialistų" ratuose, ypačiai tarpu jų vadeivų, žinomų, kaip VLKK. Didžioji masė vertalų į lietuvių kalbą patenka iš anglų, rusų ir lotynų kalbų.
Paradoksaliu būdu keistai gaunasi, kad neretas vertalas turi prasmę, katra niekaip nesusisieja su originalia žodžio, kuris išverstas prasme, o jau skambesiu tai nei iš tolo neartėja, taip ir gaunasi pavyzdžiui, kad atsiranda tokie žodžiai, kaip "įkeltis" ar "skreitinukas". Tokius vertalus išties ir kuria tie patys kalbainiai, kurie įsivaizduoja besą aukščiau normalių vertėjų. Tačiau tokie kalbainiai (arba kitaip dar vadinami kalbajobai) realiai absurdiškų vertalų nepripažįsta vertalais ir aiškina, kad ten kaip tai viskas esą gerai.
Dar žr.
- Karininkas Daunas - toksai vienas iš garsiausių ir žymiausių
- Svetimybės - tai panašūs žodžiai, ale bet gi anys tai neišversti, taip kad dar tebelaukiantys kalbainių fantazijos blykstelėjimo.