Galgi nėra už ką čionais pykti? Juk daug kas mėgstam gyventi sentimentais beigi nostalgijoms irba apgaudinėti save kuriant kažkokias teorijas beigi darant prielaidas, reiškiant pyktį ir kartu ieškant jam atsparos - ir čia pagal skonį - kas myluojasi įsitikinimu kad prie ruso buvo geriau, kas užsiiminėja rusofobija, kas vaikšto į Tikėjimo žodį, gina piderų teises ar panašiai. Bet visgi atminus anekdotais ir nuoskaudomis apaugusius CCCP laikus, kas po šiai dienai kai kam kelia sentimentus:
- Elektra kainavo 4 kapeikas už kilovatvalandę, o kaime dar mažiau (t.y., 1/2000 dalį vid. atlyginimo, kai dabar - 1/2500 dalį)
- Autobuso/troleibuso bilietas - 4 kapeikos, o mažuose miesteliuose niekas netikrino! (t.y, 1/2000 dalį vid. atl., kai dabar - 1/480)
- Gatvėse nebūdavo kampščių (tiesa, mašinos nusipirkti irgi negalėjai)
- Dešros būdavo iš mėsos (tiesa, parduotuvėse nei dešrų, nei mėsos nebūdavo)
- Visi turėjo darbą
- Nenorintys dirbti buvo įdarbinami prievarta
- Alkoholikai buvo gydomi nemokamai (priverstinai)
- Baigus aukštąjį buvo garantuotas priverstinis įdarbinimas
- Gatvėje nebuvo valkatų (šie sėdėjo kalėjimuose, durnynuose ir dispanseriuose)
- Per televiziją nerodė reklamos (tiesa, tebuvo 2 programos, vien propagandinės laidos ir vienas filmas per dieną)
- Visi jautė, kaip gyvenimas kasdien ėjo vis geryn ir geryn, palyginus su tamsiais buržuaziniais laikais, tad visi tikėjo šviesesniu rytojumi :)