Moskvič (laivas)

Moskvič - toksai upinių laivų modelis, iš kurių šiais laikais mums bene labiausiai žinomas Ryga (laivas), katras plaukioja Nerimi vasaromis. Tiksliau, daugiau stovi prie krantinės, nes plaukioja retai ir mažai, o plaukioja retai ir mažai, nes keleivių mažai tesurenka. Liaudyje šitas laivas dažnai vadinamas garlaiviu, nors išties su garlaiviais nelabai ką bendro turi, nes oficialiai tai yra tipiškas motorlaivis.

Moskvič laivo modelis labai senas - sukurtas dar 1948 metais, tačiau gamintas maždaug apytiksliai tris dešimtmečius. Iš viso pagaminta apie 500 laivų, jei ne daugiau. Statant laivus, buvo kuriama labai daug skirtingų modifikacijų, priklausomai nuo to, kur laivai buvo naudojami.

Moskvič tipo laivai pradžioje statyti Maskvos laivų statykloje (ilgą laiką buvo pagrindinė tos laivų statyklos produkcija), o vėliau - ir daugelyje kitų SSRS buvusių miestų. Gana nedidelė laivų serija pastatyta ir Kaune, kur irgi buvo laivų statykla. Kaune pastatyta bent keliasdešimt tokio tipo laivų, didesnė dalis jų išvežta gana toli į Rusiją. Vienas iš Kaune pastatytų Moskvič tipo laivų ir yra iki šiolei Vilniuje plaukiojanti "Ryga", kuri pastatyta dar 1954 metais.

Moskvič tipo laivų konstrukcija

Bandant įvertinti Moskvič tipo laivų konstrukciją, reikia pastebėti, kad laivas yra visiškai kompromisinis, todėl ir visiškai nevykęs: jis statytas ir kaip didesnei metų daliai skirtas keleivinis laivas, galintis plaukti gana dideliu nuotoliu, esant įvairioms oro sąlygoms (todėl yra uždaras pirmas aukštas). Toks laivo naudojimas buvo numatytas daugiausiai Sibirui, kur tiesiog nėra kelių, tačiau yra daug labai lėtos eigos upių. Ten panašūs laivai tapo labai svarbia transporto rūšimi.

Kartu laivas buvo kurtas ir su kitu reikalavimu - kad tiktų naudojimui kaip vasarai ir geriems orams skirtas pramoginis laivas, plaukiojantis Europinėje aplinkoje, kur laivai transportui nelabai naudojami, tačiau žmonės nori papramogauti. Todėl ir buvo sukurtas atviras antras aukštas.

Šitokius reikalavimus gavosi patenkinti, tik sukuriant vieną žemą aukštą, kuris nepatogus ir prastas, ir jame žmonės sėdi tiktai Sibire, kai plaukioja šaltu oru, o taip pat sukuriant antrą aukštą, kuris ant pirmojo aukšto stogo, o tai reiškia, kad ir ištisą konstrukciją, kad išlaikytų kokį šimtą ant stogo susigrūdųsių žmonių.

Savaime aišku, kad žmonės niekada neplaukiodavo pirmame ir antrame aukšte kartu, nes vasarą pirmas aukštas būdavo įkaitęs kaip orkaitė ir ten būti būdavo neįmanoma, tuo tarpu blogu oru neįmanoma būdavo būti ant stogo. Taigi, beveik visada būdavo naudojamas tik vienas aukštas. Tačiau projektuotas laivas buvo taip, lyg abu aukštai būtų naudojami kartu. Tai reiškia, kad laivas turi perteklinę, daug sveriančią metalinę konstrukciją, kuri nei patogi, nei gera.

Perteklinis svoris reiškia, kad laivas turi ir smarkiai perteklinę grimzlę (beveik 1m). Todėl laivas tinkamas tiktai upėms, kuriose yra stabilus ~1,5-2m gylio farvateris. Dėl tokios didelės grimzlės vasaros metu šio tipo laivai gali plaukioti tik labai ribotu Neries ruožu - maždaug nuo Trinapolio iki Baltojo tilto, o iš Kauno į Vilnių ar atgal gali plaukti tik tuo metų laiku, kai dėl dažnų lietų pakyla vandens lygis. Deja, tada orai jau būna per daug blogi pramoginėms kelionėms.

Geros Moskvič tipo laivų savybės

Yra gal tik dvi geros šių laivų savybės. Pirma - kad jie padaryti iš storo ir tvirto metalo, todėl sąlyginai nejautrūs blogai eksploatacijai, daužymuisi į krantines ir panašiai. Būtent dėl tų neproporcingai storų skardų, dėl kurių laivas sveria perteklinai daug, laivas tampa ir ilgaamžiu - jis tiesiog neįstengia prarūdyti kiaurai. Taigi, laivai yra ilgaamžiai - pasaulyje iki šiol yra bent kelios dešimtys vis dar plaukiojančių šio tipo laivų, kuriems gerokai virš 50 metų.

Antra - dėl gana aukšto borto jie gali plaukioti ir esant nedideliam bangavimui, todėl ramesniu oru gana neblogai gali plaukioti ir didesniais vandens telkiniais, pvz., Kuršių mariomis. Visai ramiu oru šie laivai gali būti nugabenami, pvz., ir Baltijos jūra iš vieno miesto į kitą, o Estijoje buvo netgi pastovus šių laivų maršrutas (Narva-Vanakula), einantis Baltijos jūra, tiksliau Suomių įlanka.

Kadangi neramiu oru didesnėse upėse ar ežeruose kylančios bangos visgi gali užlieti denį, vėliau atsirado ir laivo modifikacijos, kuriose langai buvo pašalinti, o jų vietoje įtaisyti bangų smūgiams atsparūs tvirti iliuminatoriai. Tokio tipo laivai pagrindinai buvo naudojami Sibire. Kai kurie iš jų dar vėliau buvo perstatomi, pilnai pastatant antrą dengtą aukštą, nes didžioji dalis susisiekimo šiais laivais vykdavo blogu oru, o netgi ir vasarą tose vietovėse nebūna labai karšta.

Techninės Moskvič tipo laivų charakteristikos

Netgi ir techninės Moskvič tipo laivų charakteristikos gana prastos:

• Ilgis - 27,3m, pagal vaterliniją - 24,8m
• Plotis - 4,8m, pagal vaterliniją - 4,5m
• Borto aukštis - 1,4m
• Grimzlė - apie 0,8m (tuščias, tačiau su kuru ir įranga), apie 0.9m (maksimaliai pakrautas)
• Variklio galia - 150AG
• Maksimalus teorinis greitis - apie 17-20km/h, praktinis greitis - apie 8-12km/h
• Pervežamų keleivių skaičius - 132, vėliau leista 150, didesnė dalis vietų - stovima

Moskvič tipo laivai Vilniuje

Vilniuje Moskvič tipo laivai plaukiojo nuo Vilniaus centre esančios prieplaukos, kuri buvo vos vos žemiau Vilnelės žiočių iki Valakampių ir Trinapolio (ten dar išlikę prieplaukos likučiai).

Vilniuje buvo šie Moskvič tipo laivai:

• Taškentas - nurašyta apytiksliai po 1990
• Talinas - nurašyta apytiksliai po 1990
• Ryga (laivas) - plaukioja iki šiol
• Salomėja Nėris - nurašyta apytiksliai apie 1980