Kreivys

Kreivys, o ne koks nors slešas, nors VLKK ir reikalauja sakyti "pasvirasis brūkšnelis", dėl ko daugelis sako, kad čia kalbainiai stovi taip keistai pasvirę, lyg būtų ko tais apsiriję.

Dar kiekvienas durnius žino, kad slešai būna du - paprastas arba forvardinis slešas (forward slash ar tiesiog slash) ir atbulas arba atgalinis (bekslešas - backslash, backward slash), gi kalbainiai nesusigaudydami, kur galas, o kur priekis, siūlo čia skirstyt į kairiuosius ir dešiniuosius, sakant "į kairę pasvirusis brūkšnelis" bei "į dešinę pasvirusis brūkšnelis", o dar su tais brūkšneliais tai šiaip tai juokina visus, nes taip jau paskaičiavus, tai tų brūkšnelių gyvas galas - ir kreivasis brūkšnelis, ir trumpasis brūkšnelis, ir ilgasis brūkšnys, ir minusas, ir I raidė, katra irgi brūkšnelis, ir vertikalusis brūkšnelis, ir pabraukimas, ir dar toks viršutinis brūkšnelis, katras kaip pabraukimas, bet atvirkščiai, ir dar visokių kitokių yra.

Tai čia jau po visų tų politinių peripetijų ėmė ir išlindo, kad išties gi liaudy vadinamas ne koks brūkšnelis, o Kreivys, o ir ne visokie ten pasvirieji ar dar kokie, o dvi rūšys - slešas - tai dešinysis kreivys, o bakslešas - tai kairysis kreivys, o dar geriau - tiesiog kreivys arba dešiniakreivis, ir kairiakreivis. Taip kad ir ministras Dainius Kreivys štai tataipgi įsirašė lietuvių kalbon, kas nedaugeliui tepavyksta.

Dar kiti teisingai pastebi, kad jokių čia kairių ir dešinių nėra ir neturi būti, nes turi būti visgi priekis ir galas, taip kad teisingai ne kairysis kreivys ar kairiakreivis, o atbuliakreivis, tuo tarpu ne dešinysis kreivys ar dešiniakreivis, o tiktai pirmakreivis arba priekiakreivis, ką dar galima sutrumpint ir tart kaip priekreivis.

Dar taip pat pastebim, kad garsusis Slešdotas vadintinas ne jokiu ne slešdotu, o tiktai kreivataškiu arba taškiakreiviu.