Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Geltonoji tryda: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
(Naujas puslapis: '''Geltonoji tryda'''' - belenkokia dvasinio fekalizavimosi apraiška, būdinga įvairiai geltonąjai spaudai, o ir šiaip įvairiai [[žiniasklaida|žiniasklai...)
 
S
1 eilutė: 1 eilutė:
'''Geltonoji tryda'''' - belenkokia dvasinio fekalizavimosi apraiška, būdinga įvairiai [[geltonoji spauda|geltonąjai spaudai]], o ir šiaip įvairiai [[žiniasklaida|žiniasklaidai]]. Va tokia užsiiminėjantyč [[žurnalistai]] dažniau pavadinami kitais žodžiais, kaip kad [[žiūrknalistai]], [[žurnaliūgos]], [[žurnalizdai]] ir panašiai, priklausomai nuo to, iki kokio lygio ir krypties sugeba prividuriuoti visokių informacinių [[šūdai|šūdų]] savo skaitytojams ar [[TV]] žiūrovams į galvas.
'''Geltonoji tryda''' - belenkokia dvasinio fekalizavimosi apraiška, būdinga įvairiai [[geltonoji spauda|geltonąjai spaudai]], o ir šiaip įvairiai [[žiniasklaida|žiniasklaidai]]. Va tokia užsiiminėjantyč [[žurnalistai]] dažniau pavadinami kitais žodžiais, kaip kad [[žiūrknalistai]], [[žurnaliūgos]], [[žurnalizdai]] ir panašiai, priklausomai nuo to, iki kokio lygio ir krypties sugeba prividuriuoti visokių informacinių [[šūdai|šūdų]] savo skaitytojams ar [[TV]] žiūrovams į galvas.


Senais laikais sako, buvęs paprotys tam tikros specialios rūšies įvairių [[sensacijos|sensacijų]] besivaikančius laikraščius spausdinti ant geltono popieriaus. Gi kiti, kurie ir nebūdavo spausdinami ant geltono popieriaus, visgi popieriui labai taupydavo, tad spausdindavosi ant paties pigiausio, o šis sugebėdavo nuo saulės šviesos pagelsti per vos kelias savaites ar netgi greičiau, kai normaliam tai užtrukdavo krūvą metų. Tokiu būdu anokia pigiausia ir šūdiniausia spauda ir gavo asociacijas su [[geltona]] spalva.
Senais laikais sako, buvęs paprotys tam tikros specialios rūšies įvairių [[sensacijos|sensacijų]] besivaikančius laikraščius spausdinti ant geltono popieriaus. Gi kiti, kurie ir nebūdavo spausdinami ant geltono popieriaus, visgi popieriui labai taupydavo, tad spausdindavosi ant paties pigiausio, o šis sugebėdavo nuo saulės šviesos pagelsti per vos kelias savaites ar netgi greičiau, kai normaliam tai užtrukdavo krūvą metų. Tokiu būdu anokia pigiausia ir šūdiniausia spauda ir gavo asociacijas su [[geltona]] spalva.

12:50, 5 sausio 2012 versija

Geltonoji tryda - belenkokia dvasinio fekalizavimosi apraiška, būdinga įvairiai geltonąjai spaudai, o ir šiaip įvairiai žiniasklaidai. Va tokia užsiiminėjantyč žurnalistai dažniau pavadinami kitais žodžiais, kaip kad žiūrknalistai, žurnaliūgos, žurnalizdai ir panašiai, priklausomai nuo to, iki kokio lygio ir krypties sugeba prividuriuoti visokių informacinių šūdų savo skaitytojams ar TV žiūrovams į galvas.

Senais laikais sako, buvęs paprotys tam tikros specialios rūšies įvairių sensacijų besivaikančius laikraščius spausdinti ant geltono popieriaus. Gi kiti, kurie ir nebūdavo spausdinami ant geltono popieriaus, visgi popieriui labai taupydavo, tad spausdindavosi ant paties pigiausio, o šis sugebėdavo nuo saulės šviesos pagelsti per vos kelias savaites ar netgi greičiau, kai normaliam tai užtrukdavo krūvą metų. Tokiu būdu anokia pigiausia ir šūdiniausia spauda ir gavo asociacijas su geltona spalva.

Vienok tais laikais tualetinis popierius vis dar buvo neišrastas (aną, sako, sugalvojo tiktais Tarpukariu), tad laikraščius žmonės sunaudodavo pagal paskirtį - šiknai šluostytis po to, kai pabaigia šikti. Vienok kadangi spaudos būdavo daug, o didžiausia jos dalis ir buvo geltona, tai nuolat kildavo visokios kalbos ir juokeliai, kad tokius kiekius paskalų, gandų, kliedesių bei kitos patikimos VBS skleidžiamos informacijos tėra įmanoma sunaudoti nebent susirgus sunkia tryda. Nuo to ir kilo pasakymas apie geltonąją trydą.

Šiais laikais jau verta pastebėti, kad bene didžiausia trydos dalis eina jau ne ant popieriaus, o į televizijos bei radijo eterį, o taip pat sparčiai plinta ir įvairiuose portaluose.


Dar žr.