Šizofrenijos eiga

Šizofrenijos eiga nustato pačią simptomatiką, nes kaip ta šizofrenija vystosi, taip ir simptomai lenda vieni ar kiti. Tai čia mediciniškai netiksliai jums ir nupasakosim, kaip tai atpažinti.

Visa eiga priklauso nuo to, kokia šizofrenijos stadija yra pasiekta - kai yra premorbidas, tai eiga yra be simptomų, kai prasideda prodromas - viskas ima stiprėti, paskui jau būna ir progresija, kurios metu kyla neretai ir psichozės, o jau paskui būna relapsas arba remisija, po kurio lieka rezidualas. Dar visokie Akademiko Snežnevskio darbų neskaitę nesusivokėliai aiškina, kad paskui būna ir tranzicija, o galų gale po visko pacientas atseit pasveiksta.

Pipedija informuoja, kad schizofrenija yra nepagydoma, o kadangi ji nepagydoma, tai joks pasveikimas negalimas. Todėl jei gavote tokią diagnozę, tai nepasveiksite. Nes psichiatrai neklysta. ir jokia tranzicija neegzistuoja, o remisija visada tik laikina.

Šizofrenijos eigos rūšys

Kadangi neaktyvios šizofrenijos stadijos yra neįdomios, tai mes nagrinėsime tiktai eigą, kuri būdinga progresijos stadijose. Tai pagal savo eigos pobūdį schizofrenija irgi skirstoma į kelias rūšis. Pagrindinis skirstymas - nuolat progresuojanti arba priepuolinė.

Visiškai neteisingai, prieštaraudami Snežnevskiui, nevykę vakarietiški autoriai išskiria ir stabilią eigą, kurios metu ilgalaikis perėjimas į demenciją neįvyksta. Ir kažkodėl jie netgi drįsta teigti, esą tokia eiga yra dažniausia. Mes, palaikydami šventąjį tarybinį akademiką, kategoriškai neigiame išvis kokį nors stabilios eigos buvimą, nes tie vakarietiški nevykėliai nežino, kas yra vangioji šizofrenija ir nesugeba jos diagnozuoti.

Vakarietiškas neteisingas skirstymas būna apie tai, esą eiga progresuojanti ar neprogresuojanti. O progresavimas tolygus arba su priepuoliais. O neprogresavimas atseit irgi tolygus arba su priepuoliais. Išties tai neteisybė, nes visos eigos yra arba su priepuoliais arba be priepuolių, o progresavimas yra lėtas arba greitas.

Priepuolinė šizofrenija

Priepuolinė šizofrenijos eiga tuo ir pasižymi, kad būklė pas pacientą netolygiai blogėja, o priepuoliais. Pirepuolis būna ilgesnis ar trumpesnis, bet visada su ryškiais kliedesiais ir įvairaus stiprumo haliucinacijomis. Tarp priepuolių paciento būklė aiškiai pagerėja, bet tik lyginant su ta būkle, kuri yra paties priepuolio metu. Bendrai imant, būklė ilgainiui darosi vis blogesnė.

Periodinė šizofrenija

Periodinė schizofrenija, dar vadinama kaip rekurentinė šizofrenija - pasižymi laikas nuo laiko kylančiais priepuoliais, kurių trukmė gali būti labai įvairi, tačiau dažniausiai

Priepuolinė progresuojanti šizofrenija

Priepuolinė-progredientinė schizofrenija arba priepuolinė progresuojanti šizofrenija, dar vadinama kaip skubinė (vok. Schub (tariama kaip "skub") - postūmis, neteisingai - šubinė arba šubinio tipo) schizofrenija, kur eiga pasižymi ilgais, sunkiais priepuoliais, kurių metu būna aiški psichozė, tačiau tarp priepuolių nebūna ryškesnės remisijos - pacientas taip ir lieka nelabai adekvačiu, o progresavimas vyksta ir toliau.

Skubinės šizofrenijos priepuoliai gali trukti netgi metus ar ilgiau. Tarpai tarp priepuolių kaskart būna vis trumpesni, o patys priepuoliai - ilgesni ir sunkesni. Tipišku atveju pirmas priepuolis būna dar kokių 12-14 metų amžiuje, ankstyvoje paauglystėje, kai dėl hormonų audrų paaugliui nučiuožia stogas tiek, kad prasideda psichozė, dažniausiai ir su haliucinacijomis. Vėliau priepuolis praeina, tačiau stogas pilnai į vietą nesugrįžta, o būsena kelis metus prastėja, kol kyla dar vienas priepuolis, po kurio stogas į vietą grįžta dar sunkiau.

Bendras įspūdis toks, lyg paciento stogas stabiliai ristųsi į pakalnę, tačiau laikas nuo laiko jį kažkas dar smarkiai paspiria, nuo ko riedėjimas dar sustiprėja.

Yra išskiriamos kelios skubinės eigos rūšys:

• Piktybinė skubinė eiga, kur priepuoliai trunka nuo kelių mėnesių iki daugiau kaip metų, o laikini pagerėjimai yra aiškiai trumpesni už pačius priepuolius. Būdinga, kad priepuolio metu pozityvūs simptomai nyksta ir vis ryškėja negatyvūs simptomai. Gana dažnai pacientams priepuolio metu išryškėja katatoninė simptomatika, nuo senestopatijų iki katalepsijos.
• Paranoidinė skubinė eiga, kur labai daug kliedesių, haliucinacijų, būdingas Kandinskio-Klerambo sindromas. Priepuolio trukmė gali būti nuo kelių savaičių iki kelių metų, o tarpe tarp priepuolių lieka gana juntami kliedesiai, kartais ir šiokios tokios haliucinacijos.
• Šizoafektinė skubinė eiga, kur būdingas stiprus afektas, priklausomai nuo įvairių faktorių gali būti maniakalinė, depresyvinė ar mišri simptomatika. Po pirmo priepuolio išsivysto vis ryškėjanti ciklotimija. Priepuolio trukmė gali trukti nuo dienų ar savaičių iki metų, visais atvejais būdinga, kad dominuoja emociniai sutrikimai.

Esant priepuolinei progresuojančiai šizofrenijos eigai, gaunasi taip, kad pacientas smarkiai iškrenta, o paskui, nors ir pasibaigus priepuoliui, lieka nelabai įgalus, patiria kliedesius ir lengvas haliucinacijas, o jo būsena prastėja. Jei eiga piktybinė, per gyvenimą pacientas vidutiniškai patiria 3-4 tokius priepuolius, per kuriuos galų gale tampa visai neįgalus, eiga pereina į visai progresuojančią, o galų gale baigiasi lengvesne ar sunkesne demencija. Kitais atvejais priepuolių per gyvenimą patiriama daugiau, tačiau visais atvejais pastebima, kad būklė pilnai neatsistato ir gana pastebimai blogėja ir tarp priepuolių.