Skaitmeninis fašizmas

Skaitmeninis fašizmas - bendrinis pavadinimas įvairioms ultraradikalioms politinėms jėgoms bei totalitariniams režiamms, kurie žmonių kontrolei naudoja skaitmenines technologijas.

Nagrinėjant skaitmeninį fašizmą, išskiriami du gerokai skirtingi lygmenys ar aspektai - pradinėse stadijose skaitmeninės technologijos būna tiesiog priemonė valdžiai siekti ir oponentams šmeižti. Tačiau jei valdžia įsitvirtina, skaitmeninės technologijos tampa pagrindu naujos kartos totalitarizmui.

Skaitmeninis fašizmas ankstyvose stadijose

Mažumą sudarančios marginalų arba ribotos įtakos politinės grupės, kurios paprastai skleidžia įvairų šmeižtą, melus, dezinformaciją ir taip toliau su siekiu įgąsdinti žmones ir visiškai diskredituoti bet kokius racionalius oponentus. Pagrindinis tokių grupių taikinys - tai ribotesnio intelekto žmonės, o taip pat tie, kurie šiaip kažkiek jau pačiuožę. Ilgainiui, jei tokioms grupėms sekasi, jos prasimuša į valdžią, perima žiniasklaidos kontrolę ir įtvirtina savo įtaką per tai, kad apriboja konkurentų galimybes informuoti visuomenę apie realius dalykus. Esminiai tokio skaitmeninio fašizmo požymiai:

• Intensyvus skaitmeninių technologijų, ypač socialinių tinklų, juose esančių grupių ir pan. naudojimas
• Visiškai neribota dezinformacija, politinių oponentų šmeižimas, melavimas, sąmokslo teorijų skleidimas ir t.t.
• Visuomenės gąsdinimas, susijęs su išgalvotais pavojais (vakcinų žala, žydomasonių sąmokslai ir pan.)
• Fokusavimasis į fašistinio pobūdžio idėjas ir lozungus apie tautos išlikimą ar pan., nors realiai gali būti bendradarbiaujama su valstybės priešais
• Masyvus įvairių spameriško tipo technologijų naudojimas - botų fermos, brigadinimas ir panašiai

Tokius požymius galima pastebėti daugelio marginalinių grupuočių veikloje, tačiau į fašistinę santvarką linkusios grupės tokių priemonių naudojimu itin stipriai išsiskiria, nes visas tas priemones naudoja labai masyviai, organizuotai.

Išvystytas, valstybinis skaitmeninis fašizmas

Valdžią užgrobusios ir pilnai įtvirtinusios politinės grupės, kurios paprastai jau užsiima ne tik šmeižtu, dezinformacija ir panašiai, bet ir po truputį įvedama totalitarine kontrole, kai skaitmeninėmis priemonėmis identifikuojami valdžios oponentai, tie oponentai pradedami persekioti ir taip toliau. Valdžios turimos smurto priemonės (slaptoji policija) integruojama su skaitmeninės kontrolės įrankiais. Esminiai tokio skaitmeninio fašizmo požymiai:

• Skaitmeninė gyventojų identifikacija tokiose srityse, kur ji nėra būtina
• Skaitmeninių gyventojų reitingų sudarymas pagal tai, kiek tinkamai jie elgiasi režimo požiūriu
• Pilna socialinių tinklų ir bendrai Intereto kontrolė
• Įvairių nepastebimų, užmaskuotų bausmių irba skatinimų taikymas pagal skaitmeniniu būdu surinktus duomenis
• Iš apyvartos šalinami, ribojami ar išvis draudžiami grynieji pinigai, kad būtų galima kontroliuoti žmonių elgesį per skaitmenines sąskaitas
• Asmenų veiklą kontroliuojančios institucijos stebi žmonių socialinius tinklus, kaupia informaciją ir turi perteklių žinių apie asmenų gyvenimą

Bene sunkiausias tokios sistemos atvejis - Komunistinėje Kinijoje naudojama socialinio kredito sistema. Tačiau po truputį analogiškos priemonės diegiamos ir kai kuriose kitose šalyse - pvz., Šiaurės Korėja ir Rusija taip pat labai aiškiai juda ta pačia kryptimi.