Omnibusas

Omnibusas - toksai itin senovinis viešasis transportas iš tų laikų, kai kito transporto nebuvo - iš esmės didelė karieta arba dengtas vežimas, traukiamas arklių, kuris važinėja tam tikru maršrutu, imdamas mokestį iš keleivių. Šiuolaikiniai autobusai - tai tų pačių omnibusų paveldėtojai, tik kad jau ne arkliniai, o motoriniai.

Pirmas transportas, panašus į omnibusus, buvo Blaise Pascal sugalvotos viešosios karietos, kurios penkiais maršrutais važinėjo po Paryžių. Tokia paslauga buvo įvesta 1662 metais, pradėjo veikti kovo 18 dieną. Anuometės karietos talpindavo tik po 5 žmones, bet ilgainiui ne per daug pasiteisino.

Vėliau vystėsi ir tobulėjo kiek kitokios, talpesnės vežimų konstrukcijos, o galų gale XIXa. pirmoje pusėje, pirmiausiai Paryžiuje, o paskui ir Londone atsirado gerokai didesni vežimai, talpinantys gan daug keleivių, traukiami poros arklių ir važinėjantys iš anksto nustatytu maršrutu. Kasikiniai omnibusai talpindavo iki šešių keleivių, bet ilgainiui jų talpa po truputį didėjo, ypač tuose miestuose, kurie būdavo be kalvų.

Esminis omnibuso skirtumas nuo karietos - kad karietoje yra dvi sėdynės, skirtos 2-3 žmonėms, ir sėdynės yra viena prieš kitą. Taip sėdint, keleiviams nėra patogu įlipti ar išlipti, o ir būdos talpa yra gan mažoka. Klasikinis omnibusas tuo tarpu turi tris eiles viena už kitos išdėstytų sėdynių, po vieną kiekviename vežimo šone - t.y., tris kairėje ir tris dešinėje. Tarp sėdynių yra tuščias tarpas, skirtas keleiviams praeiti. Žodžiu, sėdynių išdėstymas omnibuse yra panašesnis į tą, kuris būna dabartiniuose autobusuose.

Esant tokiam sėdynių išdėstymui, kartais, jei jau labai iš bėdos, būdavo galima sutalpinti ir daugiau kaip šešis keleivius - nes atsirasdavo kelios stovimos vietos.

Tipišką omnibusą traukdavo du arkliai, kurie sugebėdavo dirbti maždaug 4 valandas per dieną. Per tas keturias valandas omnibusas nuvažiuodavo apie 12 mylių.

Vėlesniais laikais omnibusai buvo patobulinti - perkelti ant bėgių. Taip atsirado arklinis tramvajus, kurio esminis privalumas buvo labai maža ratų trintis, dėl ko arkliai pavagdavo daug mažiau ir galėdavo vežti daug didesnį krovinį.