Šamanizmas

Šamanizmas - bendras pavadinimas įvairioms primityvioms, labai pirmykščio pobūdžio religijoms, kuriose gana nesistemingai persimaišę įvairūs praktiniai laukinių tautelių patyrimai, papročiai, mitai, prietarai, įvairios svariginimosi ir medicininės praktikos. Paprastai įvairaus šamanistinio kulto žymiais tampa šamanai - t.y., tam tikri didelę patirtį turintys žmonės, kurie turi didesnes medicinos žinias. Kartu šamanai atlieka ir šiokias tokias socialines primityvių genčių funkcijas - pvz., atmintinai mokosi tokių genčių istoriją, giminystės ryšius, gerus ir blogus nutikimus ir panašiai. Dėl tokių išmokimų šamanai gali padėti sudėtingesnėse situacijose.

Bendru atveju šamanizmo pobūdžio tikėjimams priskiriama visos religijos, kur nėra susiformavusių ryškesnių socialinių procesų su rašytiniais šaltiniais ir formaliomis religinio kulto mokymosi praktikomis.

Kaip kadaise pastebėjo Carl Jung, pačiose skirtingiausiose, visiškai nesusijusiose pasaulio vietose esantys šamanistiniai kultai yra nepaprastai panašūs tarpusavyje. Tai reiškia, kad jų formavimasis nėra pagrįstas atsitiktinumais, o yra paremtas atsikartojančiomis pasaulio ir žmogaus psichikos savybėmis, įgimtais pasąmoniniais suvokimais ir pan.. Tai paradoksaliai reiškia, kad šamanistiniai kultai gali turėti žymiai racionalesnį ir stipresnį (nors visvien nebūtinai teisingą) pagrindą, nei kitos religijos.

Esminiai šamanizmo požymiai:

• Įvairios praktikos, skirtos sąmonės būklei pakeisti. Gali būti taikomos, naudojant įvairius narkotikus, alkoholį, bet gali būti ir naudojant meditaciją, fizinį išsekinimą, ilgą nemigą ar kitus metodus
• Tikėjimas dvasių pasauliu ir galimybe su tomis dvasiomis sąveikauti. Paprastai kalbama būna ir apie mirusiųjų dvasias, ir šiaip apie miško dvasias, ir apie paprastų žmonių dvasias, kurios gali kur nors keliauti, būti pagrobtos ar pan.
• Medicininės žinios, kurios dažnai susijusios ir su primityviomis chirurgijos praktikomis, ir gydomųjų žolių naudojimu, ir kartu tikėjimais apie tai, kad ligas gali sukelti kokios nors piktos dvasios ar dar kokie nors mentaliniai reiškiniai
• Socialinė įtaka bendruomenėje - šamanai paprastai būna ne atsiskyrėliai ir ne kunigai, kurie tik retkarčiais dalyvauja visuomenės veikloje, o būna visai aktyvūs kasdieniame gyvenime, pvz., nustatydami datas ar kryptis medžioklei ir pan.
• Mitologija, tipiškais atvejais nupasakojanti šeimyninius Saulės ir Mėnulio santykius, o taip pat visokias dvasias, susijusias su gamtos jėgomis, tačiau nenagrinėjanti sudėtingesnių socialinių reiškinių
• Įvairus burtininkavimas, įskaitant ir medicininį (su realiai gydančiais veiksmais), ir socialinį (kur per burtus paskiriamos bausmės, pvz., atskyrimas nuo bendruomenės)
• Įvairūs šamanistiniai ritualai, kurie skirti burtams, bendruomenės narių ar šamano mokinių iniciavimui ir t.t., turintys mistinę prasmę

Kaip galima nuspėti, ankstyvesnių laikų senovės lietuvių religija matomai irgi turėjo šamanizmo požymių, ir kai kurie iš ano laiko tikėjimų šamanistinių požymių išliko - pvz., mitologijos apie gamtos jėgas, Saulę, Mėnulį ir pan.). Kitą vertus, kita dalis išlikusių mitų rodo, kad Viduramžiais lietuviai jau turėjo post-šamanistinę religiją su gerokai sudėtingesne tikėjimo sistema, dievybių hierarchija, žynių klase ir t.t..

Dar žr.

• Lamaizmas - specifiškas budizmo ir šamanizmo mišinys, gan paplitęs apie Tibetą, Mongoliją ir Centrinę Aziją
• Vudu - kitas specifiškas šamanizmo variantas, labiau paplitęs Afrikos ir Lotynų Amerikos šalyse, jau turintis ir religijos požymių