Dvigubos paskirties gamykla
Dvigubos paskirties gamykla - tokia sąvoka, atsiradusi Vakaruose, kai paaiškėjo, kad SSRS prisiperka visokios įrangos, skirtos civilinei produkcijai gaminti, o tą įrangą tada naudoja karinės paskirties reikalams. Kad vakariečiai nieko nesuprastų, tokios gamyklos oficialiai vaizduodavo civilines paprastas gamyklas, tačiau paraleliai gamindavo ir karinę produkciją.
Praktiškai visos karinės paskirties gamyklos, kurios gamino daugiausiai kariškiams skirtą produkciją, būdavo vaizduojamos kaip civilinės - pvz., Rusijoje buvusios tankų gamyklos dažniausiai vaizduodavo geležinkelio vagonų gamyklas, o ginklų gamyklos - kokias nors gamyklas, gaminančias puodus, samovarus ir panašias prekes. Taigi, netgi visiškai ginklų gamyklos pas sovietus irgi buvo dvigubos paskirties gamyklos. Maskavimui tokios gamyklos turėdavo papildomas gamybos linijas, kurios gamindavo kokį nors nelabai kokybišką šlamštą, skirtą civiliam pardavimui.
Kitos gamyklos, kurios gamindavo ne visai ginklus, o produkciją, kuri didele dalimi būdavo naudojama kariškių ar tiesiog ginklų dalis, irgi buvo dvigubos paskirties. Tipiški tokie atvejai būtų Venta, Vilma, Sigma - kelios Vilniaus gamyklos, kurios oficialiai gamino visokią elektroniką. Pvz., Vilma gamino buitinę elektroniką, įskaitant kasetinius magnetofonus, bet realiai didžiulę dalį produkcijos gamino kariškiams - pvz., ten buvo gaminamos juodosios dėžės, KGB naudoti magnetofonai, skirti pasiklausomų pokalbių įrašymui, o taip pat akustinės galvutės torpedoms, skleidžiančios klaidinančius signalus, imituojančius povandeninių laivų keliamą triukšmą, ir dar bala žino kiek visokių dalykų. Sigma gamino kompiuterius, kurių didelė dalis buvo naudojama kariškių. Tuo tarpu Venta buvo išvis karinės paskirties gamykla, turinti dar ir smarkiai padidintą slaptumą - ją saugojo KGB daliniai, apsimetantys Vidaus reikalų kariuomene. Bet netgi ir Venta vaizdavo civilinę gamyklą - gamino visokius vargonėlius ir kolonėles koncertams.
Labai panašus atvejis buvo ir Kuro aparatūros gamykla, kuri nors oficialiai gamino kuro siurblius ir dyzelių įpurškimo galvutes traktoriams, didžiausia dalimi šiuos gaminius išsiųsdavo į tankų gamyklas. Taigi, gaminiai gal ir atrodo kaip civiliniai, ir netgi modeliai gal ir tie patys, bet pusė gamybos apimčių eina tiesiogiai karinei technikai gaminti.
Trečia rūšis dvigubos paskirties gamyklų veikė kaip gamyklos, kurios išties gamino didesne dalimi civilinę produkciją, tačiau turėdavo antros paskirties linijas, kuriose gamindavo kokius nors komponentus ginklams. Tipiškas pavyzdys - buvęs Vilniaus tabako fabrikas (Aguonų gatvė, 17A), kuris iki 1968 metų gamino cigaretes. Čia slaptumo dėlei iš pastato net buvo atimtas numeris (padaryta 17A, lyg tai būtų korpusas prie greta esančio gyvenamojo namo), o gamykloje dalį laiko buvo spausdinami lengvo kartono cigarečių pakeliai, pvz., Prima cigaretėms, o kitą dalį laiko - gaminami specialūs polietileniniai paketai, skirti skystiems užtaisams saugoti, naudojami kasetinėse napalmo ir cheminėse bombose.
Ketvirta rūšis dvigubos paskirties įmonių buvo tokios, kur darbuotojai patys nežinodavo, kad dirba dvigubos paskirties gamyklose. Pvz., tokios buvo kai kurios su Biopreparat susijusios įmonės, gaminančios vitamininius ir baltymų priedus, o taip pat kai kurios pieninės, turinčios vakuuminio džiovinimo pieno miltelių gamybos įrangą. Visos tokios gamyklos būdavo paruošiamos operatyviam bakteriologinio ginklo gaminimui (nes nėra didelio skirtumo, ar auginti pieno rūgimo bakterijas, ar, pvz., juodligės bakterijas). Nuostabu, bet darbuotojai, jei paklaustum, net neįtarė, kad jie turėjo numatytą tokią antrą paskirtį. Paprastai apie sąsajas su kariškiais žinodavo tik vienas-du žmonės iš vadovų, bet ir tai labai miglotai, be jokių detalių.
Esminis dvigubos paskirties įmonių požymis būdavo žymiai geresnė apsauga, lyginant su kitomis įmonėmis - iš tokių gamyklų daug sunkiau vogdavo detales, teritorija būdavo daug geriau saugoma, dalyje apsaugą sudarydavo Vidaus reikalų kariuomenė ar netgi KGB daliniai. Netgi pieninės čia skirdavosi - tos, kurios buvo numatytos Biopreparat planuose, būdavo saugomos žymiai geriau ir iš ten darbuotojams sunkiau gaudavosi ką nors pavogti, netgi kokio nors sūrelio taip paprastai jau nebeišsineštum.
SSRS dvigubos paskirties gamyklos buvo itin smarkiai paplitusios, ir kartais ganėtinai keistai kombinuojančios savo produkciją, ir smarkiai įslaptintos. Taigi, net ir dabartiniais laikais apie tą dvigubą paskirtį ne kiekvienas buvęs tų gamyklų darbuotojas žino.