Spec. pajokas - tai toksai sovietmečio reiškinys - kaip pajokas, kur su spec papildymu, kad būtų daugiau ir dažniau. Skirtingai nuo paprasto pajoko, būdavo skirtas visai jau visokiems kompartijos ir nomenklatūros šulams.
Tiesa, būdavo ir išimtis - kai kuriose specialybėse, kurios būdavo itin nemalonios, būdavo numatomas papildomas pajokas, kaip priedas prie atlyginimo, tiktai prekėmis. Mat už atlyginimą nieko gero nenusipirksi, o štai kai specialus pajokas - tai jame gali būti ir gero maisto, ir kokių nors buitinių prekių, ir dar ko nors. Tai jei specialybė būdavo kokia nors tokia šūdina, kad jokio normalaus žmogaus į ją neprisikviesi niekaip, tai ir sugalvodavo, kad prie smarkiai padidinto atlyginimo būdavo dar ir spec. pajokas, duodamas kas mėnesį, o kartais ir kas savaitę.
Tiesa, specialybės, kur gaudavo tuos spec. pajokus, būdavo retos ir šūdinos, pvz., Šiaurės jūrose plaukioję jūreiviai ar panašiai, kurie iš tų savo specialybių paprastai jau po metų-dviejų pabėgdavo, dėję ant visų tų spec. pajokų ir padidintų atlyginimų, nes plaukiot po jūras prie minus 50 laipsnių niekas nenorėdavo nei už atlyginimus, nei už pajokus.
Taigi, tų specialybių, kur šiaip būdavo spec. pajokas, nieks nenorėdavo. Bet štai be specialybės visokie kompartijos šulai, profsąjungų ir komsomolo vadai tai gaudavo. Dar ir geresnius netgi, negu tos šūdinos specialybės.