SVR4

SVR4 - tai faktiškai tas pats, kas šiais laikais ir yra vadinama System V, nors realiai tai jau ketvirta tos penktos UNIX sistemos versija (čia neskaitant to, kad iki tol dar buvo cielos septynios UNIX versijos, kurios turėjo dar kažkokią keistą nuosavą numerologiją).

SVR4 buvo išleista 1988 metais ir tapo pirmu rimtu bandymu nuo originalios SVR laikų ne kurti naujoves bei šikti į kodą, o apjungti ir standartizuoti viską, kas buvo prikurta iki tol buvusiose UNIX sistemose. Pagrindine aktyviste čia tapo Sun Microsystems kompanija, kuri iki tol gamino BSD tipo SunOS, o čia nutarė persimesti prie System V.

Buvo galų gale pasakyta, kad ankstesnis buvęs tinklo modelis, o ypač su kliedesiais iš SVR3 - tai šūdas, todėl pilnai permestas BSD tinklo modelis su TCP/IP, soketais, plius pridėta UFS failų sistema, irgi paimta iš BSD, plius pridėta galimybė vartotojams priklausyti kelioms grupėms, plius dar C shell, plius SunOS fyčeriai, kaip kad virtualizuojama failų sistema (mount komanda), plius padorus virtualios atminties palaikymas, plius OpenWindows, plius NFS, ir dar papildomai Korn Shell ir dar kažkiek smulkmenų.

Vietoje nepasiteisinusio COFF programų formato buvo įvestas ELF, kuris tapo standartu, per visas UNIX tipo sistemas (įskaitant Linux) naudojamu iki šiolei.

Kartu buvo tiesiog išmesta dalis SVR3 prikurtų kliedesių, kuriuos tiesiog išmetinėjo kiti UNIX gamintojai. Tie UNIX gamintojai, kurie savo UNIX pagrindu naudojo SVR3, greitai persimetė prie SVR4, gi kiti, kurie buvo uždelsę - irgi apgreidinosi iki SVR4 versijos. Taigi, visa krūva UNIX sistemų gavosi SVR4 pagrindu padarytos - HP-UX, IRIX, SINIX, DG/UX, Solaris ir daugelis kitų. Vėlesniais laikais kurta Linux sistema iš esmės irgi atkartoja SVR4 sistemą.

Kai kurie iš gamintojų, pvz., IBM su savo AIX, patys pasidarė apgreidus, perkeldami BSD būdingus papildymus ir konkurentų fyčerius anksčiau, nei išėjo SVR4, tad gavosi paradoksaliai suderinami su SVR4 anksčiau už pačią SVR4.

Tiesa, paskui dar buvo sukurta SVR4.2, kur buvo pridėtas multiprocesorinių sistemų palaikymas, o standartiniu relyzu tapo UnixWare. O paskui dar buvo du pseudo-SVR aka fake-SVR variantai, kuriuos leido SCO, vaizduodama standartizavimo tęsėją, bet visiškai niekas, išskyrus pačią SCO tų fake standartų nepalaikydavo, o ir pati SCO nesugebėdavo pasakyti, kuo tie SVR5 ir SVR6 skiriasi nuo SVR4.

O dar paskui atsirado Single UNIX Specification, kuri pavirto tiesiog į absurdą ir patyčių dėlei gyvuoja iki pat šių dienų.