Cointreau
 |
Visus Pipedija kviečia gydytis nuo alkoholizmo ir negerti, nes lašas degtinės - milijonas žuvusių smegenų ir kepenų cirozė, todėl gerti yra nesveika. Tai yra alkoholikų pagalbos šauksmas, bandan pasiteisinti, kur atlyginimą pragėrė ir kad juos reikia gydyti. Rekomenduojame kreiptis į garsų gydytoją Aurelijų Verygą ir padidinti mokesčius degtinei, o taip pat kad Cointreau būtų uždrausta vardan moralės gerinimo. |
 |
Cointreau - vienas iš seniai gaminamų ir plačiai žinomų likerių, bendrai tai panašus į daugelį kitokių triple sec likerių, tik gal gerokai kokybiškesnis ir kvapnesnis. Kaip sako visokia alkoholinė mitologija, tai Cointreau buvo išrastas kaip likeris, kuris būtų trigubai kvapnesnis už Curaçao, o todėl reklamose ir būdavo rašoma, kad "triple sec", o nuo to kilo ir kitų, jau Cointreau pamėgdžiojančių triple sec likerių pavadinimas.
Cointreau yra vienas iš tų nedaugelio gėrimų, kurie turi tiek daug eterinių aliejų, kad atskiedus vadneniu, gėrimas ima ir pabala. Tai reiškia ir tai, kad pats Cointreau likeris gali būti padegtas, nors dega visgi neypatingai gerai.
Kaip sako, gėrimą išrado koksai tai konditeris, pavarde Cointreau. Tai anas pirmiausiai pradėjo nuo tokio Guignolet likerio, kurį virė iš vyšnių, bet realiai sėkmė atėjo, kai sugalvojo distiliuoti trauktinę, padarytą iš kelių skiritngų rūšių apelsinų žievelių. Daugelis tokių trauktinių būdavo labai kvapnios, tačiau karčios, nes jose nemažai karčių medžiagų. Tai distiliuojant tos karčios medžiagos nepersikeldavo, o štai eteriniai aliejai susidistiliuodavo ir gaudavosi itin kvapni, bet nekarti trauktinė, kurią dar pasaldino ir ėmė pardavinėti. Kadangi likeris taikė į segmentą, kur dominavo Curacao, tai pavadinimą sugalvojo kaip "Curaçao Blanco Triple Sec", kas reiškė "Curacao Baltas trigubos distiliacijos".
Vienok labai greitai išplito visokie konkurentų padirbiniai, kurie lygiai taip pat vadinosi, bet buvo prastesni, tai Cointreau galų gale susiprato, kad reikia reklamuoti savo pačių pavardę, tai gavosi tiesiog "Cointreau". Dabar šitas likeris pardavinėjamas oranžinės spalvos bonkėse, bet realiai pats likeris yra bespalvis, žodžiu, baltas.
Kaip ir daugelis kitų likerių gamintojų, taip ir šitie dabartiniais laikais pisa protą apie kokias tai superslaptas gamybos technologijas ir receptūras, kurių niekas nežino, bet tai eilinis bulšitas, nes jokios maisto saugos tarnybos tokių bajerių nedaleistų.