Skrydis virš gegutės lizdo

Skrydis virš gegutės lizdo (anglų kalba - One Flew Over the Cuckoo's Nest) - vienas iš aukštesnio lygio filmų, kurie yra tame lygyje, kur skaičiais jau nebeįvertinsi. Filmas buvo išleistas dar 1975 metų lapkričio 19 dieną, visus amerikonus klaikiai pakraupindamas, nes anie tenai suprato, kad kažkas tokio, kaip pavaizduota filme, pas juos vyksta psichiatrinėse ligoninėse. Filmas gavo penkis Oskarus.

Filmo režisierius Miloš Forman su šiuo filmu tapo garsenybe, nors vėliau kažko ypatingo daugiau ir nesukūrė. Dvi pagrindines roles atliko aktoriai Jack Nicholson (vyrukas, kuriam išdegino smegenis) ir Louise Fletcher (vyriausioji slaugytoja, kuri liepė jam išdeginti smegenis).

Iki pasirodant filmui, Vakarų pasaulyje buvo pakankamai plačiai žinoma, kad psichiatrinėse ligoninėse būna žiauriai kankinami, žalojami ir kartais ir išvis mirtinai nugydomi pacientai, bet daugelis galvodavo, kad tai tik sovietinė specifika, pasitaikanti baudžiamosios psichiatrijos sąlygomis, kur sovietiniai psichiatrai tiesiog naikina disidentus, ar šiaip kažkuo neįtikusius valdžiai žmones.

Po to, kai pasirodė filmas "Skrydis virš gegutės lizdo", JAV staiga atėjo supratimas, kad ir tenai pasitaiko klaikenybių, kur žmonės visiškai sužalojami, jiems išdeginamos smegenys, nes jie tiesiog turėjo nelaimę pakliūti į kokį nors durnyną.

Filmas palieka nenusakomą įspūdį, o kaip sako profesionalai, Jack Nicholson vaidyba, kai jam daro elektrokonvulsinę terapiją, yra tiesiog nepaprastai natūrali - pradedant tuo, kad tą darant žmonės pradžioje nei neįtaria, kas jiems bus, nes jų niekas neįspėja, ir baigiant tuo, kad konvulsijos būna klaikios, o žmogus pavirsta į nieko nesuvokiančią daržovę, kurios smegenys nepataisomai išdegintos. Gal tik truputį dar filmas sušvelnino visą tą vyksmą, nes labai neretai pacientai dar ir apsišlapina nuo tų konvulsijų.

Filmas ribotais mastais buvo rodomas SSRS, kaip ir nemažai kitų - ne oficialiai kino teatruose, o specialiose peržiūrose, kurios buvo organizuojamos sovietinio agitpropo ribose. Tose peržiūrose ribotam ratui žmonių (kompartijos, komsomolo ir pan.) atstovams būdavo rodoma daugiau vakarietiškų filmų, pasakojant, kad "toksai baisus gyvenimas Vakaruose, negalvokit, kad tenai viskas gerai, pažiūrėkit, ką jie patys kuria apie savo sistemą". Kaip ir nemažai kitų panašių peržiūrų, šios turėjo greičiau priešingą efektą - daugelis pagal šį filmą pasidarė sau išvadas apie tai, kas vyksta sovietinėse psichiatrinėse ligoninėse.

JAV po filmo buvo daug kartų skelbiama ir visaip įrodinėjama, kad esą netiesa, kad elektrokonvulsinė terapija gali taip smegenis pažeisti (išties viskas priklauso tik nuo to, kiek smarkiai ji bus naudojama), ir kad esą netiesa, kad slaugytojos gali turėti tokias galias, kad paskirtų tokį "gydymą" ir panašiai. Tačiau kai su skandalais prasidėjo realūs žmonių pasakojimai, paaiškėjo, kad netgi JAV mastais, to filmo istorija nėra pati baisiausia - pasirodė, kad panašių istorijų daug, o pacientai, kurių smegenys pažeidžiamos tokiais "gydymo" būdais, patys paskui neatsimena, ką patyrė, nes banaliai turi smegenų pažeidimus, dėl kurių dažnai nieko negali papasakoti.

Filmas dažnai laikomas svarbiausia kibirkštimi, dėl kurios staigiai išaugo pasaulinis antipsichiatrinis judėjimas, kuris vėliau Vakarų šalyse privertė pakeisti labai daugelį absurdiškų ir nusikalstamų "gydymo" praktikų, neadekvataus smurto prieš pacientus taikymą ir pan..