Monroe doktrina
Monroe doktrina - tai bendra JAV politika, atidirbta ir paskelbta 1823 metais, kai tai šaliai vadovavo prezidentas James Monroe. Doktrina kilo iš to, kad ir JAV, ir Jungtinė Karalystė tuo metu labai bijojo, kad Ispanija gali atgauti tuo metu prarandamas galias kolonijose.
Ir britus, ir amerikonus itin neramino tai, kad gali sustiprėti Ispanijos galios Šiaurės Amerikoje, o tuo metu naujai susikūrusios ir nuo Ispanijos atsiskyrusios Lotynų Amerikos šalys gali būti suvienytos ir pradėtų kovoti prieš JAV. Tai britų užsienio reikalų ministras George Canning pasiūlė amerikonams bendrą, jungtinę deklaraciją, kuri uždraustų vėlesnę Lotynų Amerikos kolonizaciją. Išoriškai deklaracija atrodė, kaip didelė parama naujai susikūrusioms Lotynų Amerikos šalims, bet išties už to slėpėsi JAV baimė prarasti galias.
Esminiai Monroe doktronos punktai buvo šie:
- JAV nesikiš į Europos valstybių vidinius reikalus ir tų valstybių karus
- JAV pripažino ir nesikiš į egzistuojančių kolonijų reikalus Vakarų hemisferoje
- Vakarų Hemisfera yra uždaryta tolimesnei kolonizacijai
- Bet koks Europos valstybių bandymas išnaudoti ar kontroliuoti bet kurią Vakarų Hemisferos naciją bus vertinamas, kaip agresija prieš JAV
Labai ilgai Monroe doktrina užtikrino, kad daugelis Europos valstybių savo kolonizacinius veiksmus nukreipė į Aziją ir Afriką, taip palikdamos abu Amerikos žemynus ramybėje. Visgi vėliau, pasiekus XXa. pradžią, globalizacija pasiekė tą lygį, kur Monroe doktrina pradėjo neveikti - karai Europoje ėmė nešti didžiulę žalą JAV ekonomikai, tad JAV ėmė nusisukinėti nuo tos doktrinos, kaip nuo pasenusios. Taip JAV nusprendė sudalyvauti I Pasauliniame kare, vėliau kuriam laikui vėl grįžo prie Monroe doktrinos idėjų, tačiau tik trumpam - paskui vėl taip pat sudalyvavo II Pasauliniame kare, o paskui organizavo NATO.
Su Monroe doktrina siejamos Donald Trump idėjos ir elgesys, pagal kurį JAV tvarkosi Amerikoje, tuo tarpu Europa gali savimi pati pasirūpinti ir tai ne jo reikalas.