Havajietiška gitara

Havajų gitara - tokia pradioje smarkiai supaprastinta, o paskui visai jau nukrypusi gitaros versija, kurią apie XIXa. sukūrė Havajų kaimiečiai, norėję pasilinksminti, tačiau nemokėję daryti nei daryti gerų instrumentų, nei išvis kokiais nors instrumentais groti. Grojama ne kaip gitara, o kaip kanklių tipo instrumentu, kuris laikomas ant kelių, ant stalo ar ant stovo, stygos būna ne vertikalioje, o horizontalioje plokštumoje, stygas užspaudžiant metaline plokštele ar vamzdeliu.

Kokių tai prabangių havajietiškų aka plieninių gitarų reklama iš kokių tai 1979 metų, kai tos gitaros vis dar buvo gana populiarios. Net neklauskit mūsų, kaip tokia gitara grojama, nes jei dar stygų tampymą kažkaip galim įsivaizduot, tai ką pedalai daro - atleiskite, išvis nežinom. Beje, ta MSA firma vis dar gyvuoja, ir kaip buvo, taip ir liko didžiausias havajietiškų gitarų gamintojas.

Primityviu atveju vietoje senovinės havajietiškos gitaros galima naudoti eilinę paprastą gitarą, ypač akustinę gitarą, kuri pasiguldoma ant kelių ir ja grojama. Bet paprastai visgi būna atskirai pagamintas specializuotas instrumentas. Nors senosios havajietiškos gitaros veikė akustiniu principu, vėliau išplito elektrinių gitarų principu veikiantys instrumentai. Pastarieji ilgainiui išsivystė į ganėtinai sudėtingus įrenginius, kurie į gitaras panašūs jau tiktai teoriškai.

Havajietiškų gitarų istorija

Havajietiška gitara dar kartais būna vadinama plienine gitara, nors plieno dalių ten gali praktiškai nebūti (išskyrus stygas) - tiesiog grojama su plieniniais voleliais ir antpirščiais užspaudinėjant ir tampant stygas. Tas plieninių daiktų naudojimas ir duoda specifišką garsą. Kadangi stygos ne užspaudžiamos vieno akordo pozicijoje, o vietoje to slankiojamas volelis, tai gaunasi kintamos tonacijos, kur net nepagalvotum, kad čia gitara grojama - nes garsas gali labiau priminti šiuolaikinį elektrinį sintezatorių, negu gitarą.

Žodžiu, havajiečiai nusižiūrėjo gitaros konstrukciją, tačiau vietoje to, kad pirštais spaudytų akordus, pagailėjo savęs ir nutarė ant pirštų galų mazolių sau nesiauginti, o geriau naudoti kokią triūbelę iš metalo, kad stygas užspaust, ir specialius antpirščius, kad pirštų galų stygos nežalotų. O kadangi su stygom buvo gan sunku dirbt, tai sugalvojo, kad gitarą galima pasidėti ant kelių kaip kokias kankles ir tada taip ir grot - kaire ranka stygas užspaudžiant metalo gabalu, o dešine - stygas tampant, kad kokia tai melodija gautųsi.

Dėl to užspaudinėjimo metalu, havajietiška gitara gavo labai specifišką skambesį - tolygesnį ir keistesnį, primenantį ne tiek įprastines gitaras, kiek kokius tai klavišinius instrumentus. Apie Tarpukarį tokios gitaros nepaprastai išpopuliarėjo JAV, tapdamos daugelio džiazo, o paskui ir country grupių dalimi.

Šiais laikais havajų gitaras dauguma jau užmiršo, tačiau tą plieninio grojimo techniką vis dar kartais naudoja kai kurie bliuzo gitaristai, ypač kai groja rezonansinėmis gitaromis.