Rezonatorinė gitara

Rezonatorinė gitara arba rezonansinė gitara - toksai Tarpukario laikų išradimas, speciali gitara, kurios dėka ilgainiui susiformavo bliuzas, o iš jo jau dar vėliau Rock muzika. Idėja gi buvo paprasta, kai kažkokie čekų kilmės amerikonai sugalvojo padaryti paprastą gitarą garsesne, nes visokiuose orkestruose ar džiazo grupėse ana būdavo per daug tylus instrumentas, beveik negirdimas kitų instrumentų fone.

Žodžiu, tie čekai susikūrė firmą, pavadino ją "Dobro" (dabar šioji priklauso Gibson) ir ėmė gaminti gitaras, į kurias buvo įmontuojami skardiniai rezonatoriai, kurie nuimdavo garsą nuo stygų, dėl to virpėdavo patys. Rezonatoriai buvo sukonstruoti taip, kad skambėtų stygų dažniais, tai rezultate garsas labai smarkiai sustiprėdavo, nors kartu pakisdavo, įgaudavo metalinį skambesį. Dėl garsaus grojimo tokios gitaros jau galėjo tapti ir vedančiu džiazo ar bliuzo grupės instrumentu.

Vėlyvesniais laikais nemažai bliuzo gitaristų su tokiomis gitaromis dar pritaikė grojimo būdus, skirtus Havajų gitarai, tai iš to ilgainiui atsirado išvis specifiškas bliuzinės gitaros skambesys.

Būna kelių variantų rezonatorinės gitaros - su mediniu ar su metaliniu korpusu - medinės skamba švelniau ir kiek panašiau į įprastų akustinių gitarų skambesį, o metalinių skambesys aštresnis ir garsesnis. Rezonatoriai būna įprasti "biskvitai" (lėkštės formos), su voratinkliu (voratinklio formos rezonatoriaus pajungimo grotelės) ir TR tipo, kur vietoje vieno yra trys mažesni rezonatoriai.

Šiais moderniais laikais, kai visur pilna stiprintuvų, o gera elektrinė gitara kainuoja visai nebrangiai, rezonansinės gitaros beveik išnyko, juoba, kad kainelės jų būdavo labai nemažos.