Ė
|
Straipsnis "Ė" atitinka aukštus enciklopedijų standartus |
| Visi straipsniai pagal pirmą raidę: A Ą B C Č D E Ę Ė F G H I Į J K L M N O P Q R S Š T U Ų Ū V W X Y Z Ž 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 |
Ė - tai lietuvių kalbos abėcėlės sudedamoji raidė, einanti po Ę raidės ir esanti prieš F raidę. Iš raidės Ė yra daromi įvairūs žodžiai, ji tuose žodžiuose vartojama kartu su kitomis raidėmis.
O dar raidė "Ė" yra atskiras žodis, gerai pažįstamas tiems, kas girdėję yra kokį nors žemaičių dialektą. Štai pvz., kaip sakinyje "Ė, ė, i nuvė".
O dar kita vertus, yra dar vienas žodis, kuris yra ta pati "Ė" raidė, kuri reiškia visai ką kitą - ogi tiesiog tokį "Ėėė..." arba "Ėėėėė..."
Raidė "Ė" žinoma tuo, kad yra seniausia iš visų lietuviškų raidžių. Raidę "Ė" išrado, kaip sako, toksai Danielius Kleinas, kuris ją paskelbė dar 1653 metais išleistoje lietuvių kalbos gramatikoje. Kiti gi pastebi, kad matomai ta raidė "Ė" jau ir iki tos gramatikos išleidimo senokai buvo vartojama - nes visai nepanaši pagal tarimą į paprastą E. Tai dabar raidė "Ė" išskirtinė dar ir tuo, kad išvis tėra vienintelėje lietuviškoje abėcėlėje ir daugiau niekur daugiau.
Įdomu
- Yra tik vienas žodis lietuvių kalboje, kuris pasideda raide Ė ir tas žodis pats ir yra šita raidė - Ė.
- Kiti lietuvių kalbos žodžiai, kurie yra sudaryti iš vienos raidės - tai Į, A, O.