Konfabuliacija
Konfabuliacija - melagingi atsiminimai, kur visokie faktai persimaišo su kliedesiais ir fantazijomis apie tai, kad kažkas buvo, o paskui tuo pacientas dar ir nuoširdžiai tiki bei kitiems visaip pasakoja. Viena iš paramnezijų, o ne jokia ne kontabuliacija, durniai jūs. Nes jūsų pačių atmintis konfabuliacinė ir ne tai sakanti, todėl ir prisimenat neaišku ką, taip gi ir tą, ko niekada nebuvo.
Paprastai šnekant, konfabuliacijos - tai kaip haliucinacijos, tik ne dabartyje veikiančios, o atmintį užsigrobusios. Dėl jų pacientas prisimena, kad kažkada jis pavyzdžiui, pisosi su Paris Hilton, ir dar kitiems apie tai pasakoja.
Būdinga, kad pacientas pasakoja apie kažkokius niekada nebuvusius įvykius kaip apie esą buvusius realybėje. Skirtingai nuo pseudoreminescencijų, įvykiai būna ne šiaip supainioti laikais, o visiškai išsigalvoti, bet kita vertus, viena nuo kito nelabai tesiskira, tad dažniausiai ir visokios pseudoreminescencijos vadinamos tomis pačiomis konfabuliacijomis.
Visokios konfabuliacijos neretai yra požymis, kad pas pacientą yra progresuojanti amnezija: kažkokie seni įvykiai užmirštami, o kažką atsiminti taigi reikia. O jei jau taip - tai paciento fantazija nelabai sąmoningai pabando kažką atkurti.
Konfabuliacijų klasifikacija
Paprastai, kadangi konfabuliacijos būna su įvairiais psichikos sutrikimais susijusios, tai ir klasifikavimas jų siejasi atatinkamai:
- Kliedesinės konfabuliacijos - siejasi su visokiais kliedesiais, kuriuos patiria pacientas, nėra susijusios su kokiais nors atminties praradimais ar šiaip sąmonės aptemimu. Pacientas savo konfabuliacijomis tiesiog papildo savo kliedesius.
- Įteigtos (indukuotosios) arba neproduktyvios konfabuliacijos - kyla ne savaime, o dėl to, kad kažkas tas konfabuliacijas pacientui įteigė, duodamas kokias nors užuominas ar šiaip papasakodamas. Būna esant Korsakovo sindromui, o taip pat prie visokių indukuotųjų psichozių, isterijos ir pan..
- Mnestinės (išstumiančios) konfabuliacijos - paprastai atsiranda kaip pakaitalas atminties skylėms, atsirandančioms dėl amnezijos, kuri kyla dėl demencijos. Išskiriamos dvi rūšys: ekmnestinės, kur pacientas apie praeitį kažką kliedi ir mnemoninės, kai pacientas kažką kliedi apie dabartį.
- Oneiristinės konfabuliacijos - kai pas pacientą yra sąmonės sutrikimas, viskas jam galvoje persimaišo, o tada pasipildo kliedesiais apie praeitį, o tie kliedesiai pas pacientą atsiranda vietoje atminties. Paprastai savo pobūdžiu oneiristinės konfabuliacijos visiškai atitinka paciento kliedesius, kurie yra apie einamąjį momentą - pvz., jei pacientas svaigsta apie tai, kad jį persekioja ateiviai, tai jis gali atsiminti apie tai, kad jį jau buvo pagrobę ir kažą darė su juo skraidančioje lėkštėje. Oneiristinės konfabuliacijos būdingos visokioms narkotinėms intoksikacijoms, šizofrenijai, visokioms psichozėms, epilepsijai, haliucinozėms, kai kuriems su infekcijomis susijusiems smegenų pažeidimams ir panašiai.
- Ekspansyvinės konfabuliacijos - paprastai susijusios su visokiais paranojiniais ir panašiais kliedesiais. Pacientai kliedi apie kokias nors stebuklingas sveikatingumo metodikas, dvasingumą, kažkokius tinklinius marketingus, amžinuosius variklius ir pasakoja apie tai, kaip ten jie jau sudarė sutartis su kažkokiais investuotojais, kaip jie pasveiko nuo mirtinų ligų ir t.t.. Būdinga, kad konfabuliacijos vis pasipildo pagal poreikį - tiek, kad pacientui nuolat užtektų faktų savo teorijoms.
Taip pat, įdomumo dėlei konfabuliacijos skirstomos ir pagal jų turinį:
- Ekmnestinės konfabuliacijos apie buvusį gyvenimą, kai pacientui atrodo, kad dabartyje yra viskas taip, kaip buvo kažkada. Pavyzdžiui, pacientas gerai gyveno sovietmečiu, buvo koks nors LKP veikėjas, o dabar suseno, bet vis įsivaizduoja, kad kažkam nurodinės, o įsivėlęs į kokią nors situaciją, ima elgtis taip, kaip elgdavosi prieš kelis dešimtmečius, galvodamas, kad jis gyvena SSRS. Sunkesniais atvejais gali matytis oneirodo ar netgi amencijos simptomatika, pacientas gali nesuvokti, koks jo amžius ir kokioje šalyje jis gyvena.
- Mnemoninės konfabuliacijos būna susijusios su kliedesiais apie esamą gyvenimą, kai pacientui pavyzdžiui ima atrodyti, kad jis su kažkuo dėl kažko susitarė, kažką kur nors nusipirko, kažkur nuvažiavo, etc., nors to visai ir nebuvo.
- Fantastinės konfabuliacijos būna prie sunkių būsenų - oneiroido, amencijos, tipiškos esant parafrenijai. Pacientas prisimena krūvas visokių stebuklingų įvykių, ateivius, karus, katastrofas, savo karūnavimą Visatos Valdovu ir panašiai.